Stebuklas.mobi 

 

 Sveikatos Kvantinis Sinchronizavimas - tai efektyviausias gydymo metodas

                                                                                                                                                                                                                  | Pagrindinis puslapis | Turinys |  Forumas | Facebook  |  eStebuklas | 

 


Padėka kojoms už tai, kad galiu vaikščioti

 

Pamąstykite apie savo kojas -jos yra pagrindinė jūsų „transporto" priemonė. Pagalvokite, kaip puikiai jos tarnauja jums: jūs galite stovėti, mankštintis, lipti laiptais, vairuoti automobilį ir svarbiausia - vaikščiot. Jomis vaikščiojate po savo namus - nueinate j vonią, virtuvę ar garažą. Kojomis pasiekiate parduotuvę, vaikštinėjate po miestą, nusigaunate iki darbo ar pasivaikščiojate paplūdimiu. Jos suteikia laisvę  ir  galimybę džiaugtis gyvenimu. Kuo nuoširdžiausiai dėkokite už savąsias kojas.

 

 

 

 

 

Penktas skyrius

IŠLIKIMAS PRIEŠ KŪRIMĄ

 

 Kur pasideda energija, iki tol maitinusi emocinį aš? Ji negali iš­sisklaidyti kaip dūmas, vadinasi, ji nukreipiama į kitą vietą. Energija palieka hormonus išskiriančius centrus ir emocijų pavidalu kyla kūnu aukštyn į širdies plotą bei smegenis... Visiškai netikėtai pasijuntate pa­kiliai, džiugiai, tarsi išsiplečiate. Pamilstate savo kūrinį. Kaip tik tada išgyvename natūralų mums būties būvį. Nustoję penėti apsauginių re­akcijų palaikomą emocinį aš, liaujamės buvę savanaudžiai ir užmiršta­me save.4

Senai energijai virtus aukštesnio dažnio emocijomis, kūnas išva­duojamas nuo emocinės vergovės. Mes pakylėjami aukščiau horizonto ir išvystame visiškai naują peizažą. Nusiėmę nuo akių instinktyvių pra­eities emocijų akinius, pamatome naujas galimybes. Dabar mes kvan­tiniai naujo likimo stebėtojai. Sis įvykis išgydo kūną ir išlaisvina protą.

esančioje plotmėje, iš kurios kyla visi materialus dalykai. Jūs dėl to toks tikras, kad galite atsipalaiduoti ir nutraukti kovą dėl išlikimo.

Laužydami galvą, kada, kur ir kaip pasireikš šis įvykis, lik sugrįž­tumėte j senąjį aš. Jaučiatės laimingas ir nematote jokios prasmės gaišti laiko dėl tokių smulkmenų - šiais dalykais užsiima tik išlikimo būsenų apriboti žmonės.

Kai kurdami pametate buvusią tapatybę, nervinių ląstelių jungtys, sudariusios ankstesnę asmenybę, ima silpnėti. Būtent tada pradedamas biologiškai ardyti senasis aš. Nauji jausmai siunčia genams naujus si­gnalus. Kuo labiau įveikiate ego, tuo mažiau fizinių senos asmenybės atributų lieka. Senasis aš išnyksta.

2 PROTO IR KŪNO BŪSENOS

Dar kartą dirstelėkime į energijų ir dažnių lentelę, kurią pateikiau aiškindamas išlikimo ir pakilių emocijų santykį (žiūrėkite paveikslą 5A). Atpalaiduotas pyktis, gėda ar geismas perkeičiami į džiaugsmą, meilę ar dėkingumą. Siame kelyje kūnas nustoja valdęs mūsų gyveni­mą, jo virpesių dažnis pakyla - tada jaučiamės labiau susiję su aukš­tesne galia. Trumpai tariant, mumyse stipriau pasireiškia dieviškoji prigimtis.

Gyvendami išlikimo režimu, bandote kontroliuoti ar skubinti pa­sekmes; toks yra ego braižas. Kita vertus, pakylėti kūrybinių jausmų niekada nemėginsite analizuoti, kaip ar kada turi pasirodyti pasirinktas Ūkimas. Paprasčiausiai pasitikėsite, kad tai nutiks, nes jau išgyvenote įvykį protu ir kūnu, mintimis ir jausmais. Žinote, kad jis tikrai nutiks, nes jaučiatės susiję su kai kuo aukštesniu. Jūsų širdyje - dėkingumas, nes savijauta tokia, lyg troškimas jau būtų išsipildęs.

Jums nėra žinoma, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis įsikūnys trokštamas įvykis, tačiau pasitikite ateitimi, kuri kol kas neprieinama jutiminiam patyrimui. Jums ji jau pasireiškė anapus laiko ir erdvės

IŠLIKIMAS

 Stresas

 Susitraukimas

 Katabolizmas

 Liga

 Disbalansas

 Išsekimas

 Degeneracija

 

Baimė, pyktis, liūdesys

 

Egocentrizmas

 

Aplinka, kūnas, laikas

 

Energijos stoka

 

Kritinė padėtis

 

Proto ribotumas

 

Atskirumas

 

Jutiminė tikrovė

 

Priežastis ir pasekmė Ribotos galimybės

 

'                 Nenuoseklumas .                      Žinomybė

 

L>

 

Paveikslas 5D. Išlikimo r

 

 

PRIEŠ

 

 

KŪRIMAS

Homeostazė

Plėtimasis Anabolizmas

Sveikata Pusiausvyra

Gijimas

Regeneracija

Meilė, džiaugsmas, pasitikėjimas

Nesavanaudiškumas

Objektu, kūno ir laiko nebuvimas

Energijos antplūdis

Augimas Proto atvirumas

Susijimas

Nejutiminė tikrovė

Pasekmės sužadinimas

Visos galimyPės

Nuoseklumas

Nežinomybė

ATSIKRATYKITE ĮPROČIO BŪTI SAVIMI

Skaitydami pirmą knygos dalį įgijote žinių pamatą, padėsiantį iš naujo sukurti save. Dabar pradėkime ant šio pamato statyti.

Apžvelgėme daugybę galimybių: subjektyviojo proto gebėjimą veikti objektyvųjį pasaulį; mintimis pralenkti aplinką ir taip pakeisti smegenis bei kūną; perspektyvą ištrukti iš reaktyvaus, sekinančio išli­kimo režimo, kai tikras atrodo tik išorinis pasaulis, ir įžengti į vidinj kūrybos pasaulį. Viliuosi, kad dabar šias galimybes laikote galimomis tikrovėmis.

Jei esate tam pasirengę, kviečiu tęsti toliau ir skaityti antrą knygosdalį, kurioje įgysite konkrečių žinių apie smegenis ir meditaciją, pa­rengsiančią jus ilgalaikiam virsmui.

 

 

 

II DALIS

SMEGENYS IR MEDITACIJ

 Turite visas reikiamas priemones (neurologinį įtvirtintumėte šį įgūdį. Nors kai kurie tokius atvejus vadina stebuklais, mes būvį, idant kūnas ir protas liautųsi vien atspindėję praeitį ir taptų aktyviais,, geresnę ateitį.

nacinės patirtys ir pakitusios sąmonės būsenosantate, kad labiausiai atsikratyti įpročio būti savimi mums kliudo aplinką, i bei jausmai. Taigi akivaizdu, kad pirmas uždavinys prieš pereinant prie • mokytis mintimis ir jausmais pranokti minėtą „didžiąją trijulę", tekę (tikriausiai net ne sykį) mintimis aplenkti savo aplinką, kūną ir laiką, [trijulę, tekate išvien su visuma. Tokias akimirkas, kai aplinka, kūnas ir laiko ;gzistavę pasauliui, galima apibūdinti labai įvairiai. Skaitydamas paskaitas tose, prašydavau jų nusakyti kūrybinio įkvėpimo akimirkas, kai jų sąmonė,kirstyti į dvi kategorijas. Pirmajai jų priklausytų vadinamieji kulminaciniai vienuolių ir mistikų siekiamu transcendentiniu būties būviu. Kita grupė, lalyrimais, pasirodys žemiš-

 

 

ŠEŠTAS SKYRIUS

TRYS SMEGENŲ SRITYS: MINTYS, VEIKLA, BŪSENA

Smegenų ir kompiuterio analogija, mano supratimu, yra ganėti­nai vykusi, dėl to vėl ją pasitelksiu. Jūsiškiame „kompiuteryje" yra visa reikiama įranga, kad pakeistumėte savąjį aš ir gyvenimą. Bet ar žinote, kaip ir kokias programas geriausiai įdiegti, kaip jas valdyti?

Įsivaizduokite du kompiuterius, turinčius vienodą techninę ir pro­graminę įrangą — vienu iš jų darbuojasi patyręs specialistas, o kito kla­viatūrą maigo naujokas. Jis ne kažin ką tenutuokia apie kompiuterio galimybes, o įgūdžių pasinaudoti jomis išvis neturi.

Rašydamas šią knygos dalį siekiau suteikti jums aktualios informaci­jos apie smegenis, kad žinotumėte, kas vyks svarbiausiame jūsų organe, kai mėgindami keisti gyvenimą pasitelksite tam tikras meditacines technikas.

Pokyčiai yra naujų minčių, elgesio ir būsenos pasekmė

Jei mokate vairuoti automobilį, būsite savo kailiu patyrę papras­čiausią sekos, apie kurią čia kalbu, pavyzdį. Iš pradžių jums reikėjo mąstyti apie kiekvieną veiksmą ir visas kelių eismo taisykles. Vėliau įgudote tiek, kad galėtumėte vairuoti nešiurpindami bendrakeleivių, tačiau jums vis dar reikėjo visiškai susitelkti į tai, ką darote. Galiausiai vairavimas įaugo jums į kraują, tapo antrąja prigimtimi - dabar jūs esa­te vairuotojas. Nuo to laiko sąmoningasis protas atsitraukė ir tapo ke­leiviu, o vairuotojo sėdynėje įsitaisė pasąmoninis protas; jūs tai darote automatiškai. Kaip matote, čia labai aiški mąstymo, darymo ir buvimo seka, kurioje dalyvauja trys smegenų sritys.

Bet ar žinote, kad įmanoma tiesiogiai peršokti nuo minčių prie būsenos? Jei atsakysite neigiamai, dar labiau jus nustebinsiu, pareiškęs, kad gyvenime tai veikiausiai jau patyrėte. Pasitelkdami meditaciją, kuri ir yra šios knygos šerdis, mintis apie idealų save tiesiog paversime savi­mi. Tokia yra kvantinė kūryba.

Bet kokie pokyčiai prasideda nuo minties. Mums mąstant naujas mintis, tučtuojau susidaro jas atspindinčios naujos nervinių ląstelių jungtys ir grandinės. Niekas nesujaudina smegenų labiau nei mokyma­sis - žinių ir patirčių įsisavinimas. Smegenims tai lyg afrodiziakas; jos myluoja kiekvieną penkių jutimo organų perduodamą signalą. Kiek­vieną sekundę jos apdoroja milijonus bitų informacijos: analizuoja, tiria, atpažįsta, daro išvadas, klasifikuoja ir kataloguoja, kad prireikus galėtume pasinaudoti. Žmogaus smegenys iš tiesų yra nuostabiausias superkompiuteris šioje planetoje.

Kaip atsimenate, pagrindinė samprata, kuria remdamiesi siekiame keisti protą, teigia, kad nervinės ląstelės tarpusavyje užmezga ilgalai­kius ir įprastus santykius; konkrečios patirtys juos tarytum sulituoja į neuronų grandines. Kalbėjau apie Hebo dėsnį, sakantį, kad kartu ak­tyvinamų nervinių ląstelių ryšiai stiprėja. Anksčiau neurologai linko manyti, kad suaugusio individo smegenų struktūra santykinai nekinta­ma. Tačiau nauji duomenys atskleidžia, kad daugelis smegenų ir nervų sistemos funkcijų struktūriškai kinta ir vėliau.

Pastebėsiu, kad teisingas yra ir atvirkščias teiginys: kartu nebeaktyvi-namų nervinių ląstelių jungtys silpnėja. Takai, kuriais nevaikštoma, užže­lia, jų nelieka. Nepageidaujamas jungtis atjungti galima netgi sąmoningai. Išardžius neuronų grandines, smegenys nebeveiks, kaip veikdavo praeityje.

 

Nervų sistemos plastiškumo (gebėjimo suardyti senas ir užmegzti naujas grandines bet kokiame amžiuje, veikiant aplinkos veiksniams ir sąmoningam ketinimui) dovana leidžia mums sukurti naują proto lygmenį. Pagal analogiją su sodininkyste, neurologai šį vyksmą, kai at­sikratoma senų neuronų grandinių ir diegiamos naujos, vadina genėji­mu ir želdinimu. Aš tai įvardiju kaip ištrynimą iš atminties ir mokymą­si — tai mums suteikia progą pakilti virš esamų apribojimų ir pranokti ilgalaikę išorės įtaką bei aplinkybes.

Ugdydamiesi naują įprotį būti savimi, imame sąmoningai valdy­ti procesus, kurie per laiką tapo pasąmoniniai. Nenorime, kad protas

V     TREJOS SMEGENYS

Naujoji smegenų žievė

Vidurinės smegenys (limbinė sistema)

antrosios smegenys

Smegenėlės

trečiosios smegenys

 

 

pirmosios smegenys

Bendras vaizdas

Paveikslas 6A. „Pirmosios smegenys", naujoji smegeny žievė (pažymėta baltai}, atsako už mqstymq. „Antrosios smegenys"

(pažymėtos pilkai) kuria, palaiko !r paskirsto chemines

medžiagas kūne. „Trečiosios smegenys", ar smegenėlės

(pažymėtos juosvai), yra fizinis pasgmonės centras.

 

siektų vieno (nuo šiol liaujuosi pykti), o kūnas — kito (ir toliau būsiu piktas bei maudysiuosi pažįstamose cheminėse medžiagose) tikslo, tad sie­kiame suvienyti proto ketinimus ir kūno reakcijas. Tam mums reikia susikurti naują mąstyseną, elgseną ir būseną.

Turėdami omenyje, kad gyvenimą pakeisime tik pakeitę mintis ir jausmus, pradėkite keisti veiksmus ir elgseną (darymas), nes taip įgysite naujų patirčių, kurios sužadins naujus jausmus. Tada turime įsiminti šiuos jausmus, idant pereitume į kitą būties būvį. Atkreipsiu jūsų dė­mesį į tai, kad nepakaks dirbti su vienomis smegenimis. Išties jų yra trejos.

(Prisilaikydamas mūsų tikslų, apsiribosiu tomis „trejų smegenų"funkcijomis, kurios tiesiogiai siejasi su įpročiu būti savimi. Asmeniškaiman smegenų ir kitų nervų sistemos dalių veiklos tyrinėjimas yra ne­sibaigianti žavinga kelionė. Mano pirmoji knyga „Smegenų vystymas"

šią temą aprėpia išsamiau; papildomų šaltinių angl kalba rasite manointerneto svetainėje: www.drjoedispenza.com; be abejo, norintiejidaugiau sužinoti apie smegenis, protą ir kūną ras daugybę kitų puikiųleidinių bei svetainių.)                                           ,:•

Nuo minčių prie darbų: naujosios smegenų žievės įtakaMąstome graikišką riešutą primenančia naująja smegenų žieve, ku­rią galima laikyti pačia naujausia ir pažangiausia neurologine technine įranga, atsakinga už sąmoningąjį protą, tapatybę ir kitas aukštesniąsias smegenų funkcijas. (Neseniai aptartos priekinės smegenys sudaro vieną iš keturių naujosios smegenų žievės dalių).

Naujoji smegenų žievė iš esmės yra smegenų architektė ar projek­tuotoja. Jos dėka mokotės, atsimenate, protaujate, analizuojate, pla­nuojate, kuriate, svarstote apie galimybes, išradinėjate ir bendraujate. Kadangi būtent šioje srityje įrašomi jutiminiai duomenys, teikiami re­gos, klausos ir kitų jutimo organų, naujoji smegenų žievė sujungia jus su išorine tikrove.

Apibendrinant, naujoji smegenų žievė apdoroja žinias ir patyri­mus. Iš pradžių surenkate žinias faktų ar semantinės informacijos (filo­sofinių ar teorinių idėjų bei sampratų) pavidalu - jos paskatina naujoje smegenų žievėje rastis naujiems sinapsiniams ryšiams ir grandinėms.

Vėliau, mėgindami susieti šias žinias su savimi ar pritaikyti sau, neišvengiamai sukursite naujas patirtis. Taip naujojoje smegenų žievėje susiformuos vadinamieji neuronų tinklai. Jie įtvirtins intelektualiai iš­moktus dalykus nervinių ląstelių lygmenyje.

Jeigu naujoji smegenų žievė turėtų moto, jis galėtų skambėti štai taip: Žinios —protui.

Trumpai tariant, žinios yra patirties pirmtakas: naujoji smegenų žievė apdoroja idėjas, kurių patys dar nepatyrėte ir kurios kol kas egzis­tuoja kaip ateities galimybė. Puoselėdami naujas mintis, užsinorite elg­tis kitaip, kad, tinkamai susidėliojus aplinkybėms, sulauktumėte naujų rezultatų. Savaime suprantama, kad jums taip ir padarius, tai yra pakei­tus įprastą, nusistovėjusią elgseną, sulaukiate naujų įvykių ir patirčių.

Nuo naujų įvykių prie naujų emocijų: kaip limbinė sistema padeda įsiminti patirtis

Limbinė sistema, esanti po naująja sniegenų žieve, yra labiausiai išsivysčiusi žinduolių, išskyrus žmones, delfinus ir aukštesniuosius pri­matus, smegenų dalis. Dėl patogumo jas galime laikyti „cheminėmis smegenimis" ar „emocinėmis smegenimis". "

Jums patekus į naujos patirties sūkurį, jutimams siunčiant aibę iš­orinį pasaulį atitinkančių signalų naujajai smegenų žievei, joje esančios nervinės ląstelės susijungia, atliepdamos šį įvykį, ir sudaro tinklus. Taip patirtis praturtina smegenis labiau nei naujos žinios.

Tą pačią akimirką, kai suaktyvinami naują patirtį atitinkantys neu­ronų tinklai, emocinės smegenys pagamina ir išskiria chemines medžia­gas peptidus . Sis cheminių medžiagų kokteilis atspindi tuo metu jūsų patiriamas emocijas. Dabar žinote, kad emocijos yra galutinis patirtiesproduktas; nauja patirtis sukuria naujas emocijas (o šios perduoda ge­nams naujus signalus). Taigi emocijos duoda kūnui ženklą chemiškai įrašyti įvykį - taip pradedate įkūnyti įgyjamas žinias.

Šio vyksmo metu limbinė sistema dalyvauja formuojantis ilgalai­kiams prisiminimams: bet kokį įvykį atsiminti padeda jį lydėjusi jūsų emocinė būsena. (Naujoji smegenų žievė ir limbinė sistema suteikia mums deklaratyviąją atmintį, tai yra gebėjimą išreikšti ar pasinaudoti tuo, ko išmokome ar patyrėme.1 Išsamiau deklaratyviąją ir nedeklara­tyviąją atmintį paaiškins schema 6B.)

Stiprūs išgyvenimai palieka mumyse emocinį pėdsaką. Visos ište­kėjusios moterys puikiai atsimena, kur buvo ir ką veikė, kai mylimasis paprašė jos rankos. Galbūt tuo metu jie vakarieniavo pamėgto resto­rano kiemelyje, jautė malonų vasaros vakaro vėjelį ir mėgavosi sau­lėlydžiu, fone švelniai skambant Mocarto melodijoms, - jis netikėtai priklaupė ant vieno kelio ir ištiesė mažą juodą dėžutę.

Visų šių aplinkybių derinys sužadino jausmus, kurie labai skyrėsi nuo kasdienės įsimylėjėlių būsenos. Vaizdai, garsai ir pojūčiai sutrik­dė įprastą cheminių medžiagų pusiausvyrą. Tam tikra prasme, jausmai pabudo iš nusistovėjusios rutinos, kurią lemia pažįstami dirgikliai ir verčia mus mąstyti bei jausti nuspėjamai. Nauji įvykiai taip mus nu­stebina, kad mūsų budrumas ir šios akimirkos įsisąmoninimas labai sustiprėja.

Jei limbinė sistema turėtų moto, spėju, jis būtų toks: Patirtis -kūnui.

Jeigu žinios priklauso protui, o patyrimai - kūnui, vadinasi, taikyda­mi žinias ir kurdami naujas patirtis, mokote kūną to, ko protas intelektu­aliai jau išmoko. Žinios be patirties tėra sausa filosofija; patirtis be žinių -neišmanymas. Todėl svarbu laikytis mano jau aprašytos sekos. Turime įgyti žinių ir taikyti jas gyvenime, kol patirsime atitinkamus jausmus.

Taigi norėdami pakeisti gyvenimą, privalote surinkti informaciją, imtis konkrečių veiksmų, kad jie suteiktų patirtis ir jas lydinčius jaus­mus. Tada turite tuos jausmus įsiminti ir sąmoningai išmoktus dalykusperkelti į pasąmonę - tam reikalinga techninė įranga, trečioji smegenų sritis, jau yra mumyse.

Smegenėlės: nuo minčių ir veiksmų prie būsenos

Jau pasakojau apie neretai pasitaikančius atvejus, kai nepajėgiame sąmoningai atsiminti telefono numerio, banko kortelės PIN kodo ar elektroninio pašto slaptažodžio, tačiau esame tiek sykių tai darę, kad kūnas sugeba šį veiksmą atlikti geriau už smegenis, tad pirštai patys už mus padaro šį darbą. Tiesa, tai smulkmena, tačiau įsidėmėkime, kad kūnas įsimena daug sykių kartojamą veiksmą, poelgį ar emocinę reak­ciją ir ji tampa įpročiu, ar įgūdžiu.

Tuomet veiksmas įsilieja į jūsų prigimtį, tampa neatsiejama esybės dalimi, jūsų būties būviu. Tai atlieka trečioji smegenų sritis, pasąmonės centras — smegenėlės.

Ši pati aktyviausia smegenų dalis yra užpakalinėje kaukolės pusė­je. Jas galima laikyti smegenų mikroprocesoriumi ir atminties centru. Kiekvienas jose esantis neuronas potencialiai gali susijungti su mažiau­siai 200 tūkstančių, o gal ir visu milijonu kitų ląstelių, taip užtikrin­damas kūno pusiausvyrą, koordinaciją, jo dalių padėties erdvėje suvo­kimą ir sudėtingų judesių atlikimą. Savo nervinių ląstelių grandinėse smegenėlės kaupia ir saugo įvairiausius mūsų atliekamus veiksmus ir įgūdžius, taip pat įsisenėjusias nuostatas, emocines reakcijas, įpročius ir nesąmoningus refleksus. Pasižymėdamos neįtikėtina atmintimi, iš­moktą informaciją jos nesunkiai paverčia užprogramuotomis proto ii kūno būsenomis.

Kad ir koks būtų jūsų būties būvis, jis pamažu smelkiasi į jusi savąjį aš. Svarbų vaidmenį šiame vyksme atlieka smegenėlės, verčian­čios naują būseną implicitine pasąmonės programų rinkinio dalimi,* Smegenėlės atsakingos už nedeklaratyviąją atmintį (ji formuojasi įlau gybę kartų kartojant kokius nors veiksmus, kol šie tampa antrąja ju»i| prigimtimi; tada galite mašinaliai atlikti šiuos veiksmus, sąmoninu*!apie juos nesusimąstydami, — nesugebėtumėte net paaiškinti, kaip juos atliekate). Šitaip bet kokia nuostata, elgsena, įgūdžiai ar charakterio bruožai, į kuriuos buvote susitelkę ir kuriuos repetavote protu arba kūnu, gali tapti pasąmonine naujojo aš programa.

Pasitelkime gyvenimišką pavyzdį, parodysiantį, kaip šios trys smegenų sritys padeda nuo minčių pereiti prie veiksmų ir būsenos. Iš pradžių, mums sąmoningai repetuojant prote naują elgsenos mode­lį, mąstančiosios smegenys (naujoji sniegenų žievė) suaktyvina naujas neuronų grandines ir pertvarko protą. Tada mintys sukuria patyrimą ir, tarpininkaujant emocinėms smegenims (limbinei sistemai), šis pa­tyrimas sužadina naują emociją. Mąstančiosios ir emocinės smegenys įpratina kūną prie naujos proto būsenos. Galiausiai, mums pasiekus tašką, kai protas ir kūnas veikia išvien, smegenėlės įgalina mus įsiminti naująjį neurocheminį aš, ir naujasis būties būvis dabar jau yra mašinali pasąmonės programa.

Tikroviškas trijų, smegenų sričių veikimo pavyzdys

Tarkime, neseniai perskaitėte keletą susimąstyti skatinančių kny­gų: kelis Dalai Lamos veikalus, Motinos Teresės biografiją ir pasakoji­mus apie šv. Pranciškaus Asyžiečio darbus.

Įgytos žinios išmuša jūsų mąstymą iš įprastų rėmų. Jums skaitant minėtas knygas, mąstančiosiose smegenyse susiformavo nauji sinapsių ryšiai. Iš esmės per kitų žmonių (ne savo!) patirtį jūs šį tą supratote apie atjautą. Nėra ko nė sakyti, kad jaučiatės didis filosofas ir nė neprašytas savo patarimais sprendžiate visų draugų bėdas. Taip, intelektualiai jūs suprantate, ką kalbate.

Jums važiuojant automobiliu namo, paskambina žmona ir praneša, kad jos motina, tai yra jūsų uošvė, artimiausią savaitgalį pakvietė judu pietų. Ir štai jūs vėl susiraukęs, mąstote niūrias mintis apie uošvę ir savo antipatiją jai, atsiradusią prieš gerą dešimtmetį, kai ji jus stipriai įžeidė. Švilpdamas keliu sudarinėjate ilgą ir išsamų jos ydų sąrašą: jums nepa­tinka perdėm pasitikinti jos kalbėsena, kaip ji nuolat pertraukia kitus,kaip ji kvepia, netgi jos pagaminti patiekalai. Kiekvienąkart, kai atsi­duriate šalia jos, jūsų širdis pradeda daužytis kaip pašėlusi, žandikauliai mėšlungiškai susigniaužia, veido ir kūno raumenys įsitempia, tampate nervingas ir tetrokŠtate vieno — pašokti iš vietos ir bėgti kuo toliau.

Vis dar sėdėdamas automobilyje atsimenate knygas apie atjautą. „Galbūt pabandžius elgtis taip, kaip moko šios knygos, santykiai su uošve pagerėtų? - dingteli jums. - Ką iš įgytų žinių pavyktų pritaikyti savo atvejui, kad pietūs praeitų pakenčiamai?"

Jums bemąstant apie pietus ir naują savo elgseną, nutinka nuos­tabus dalykas. Tvirtai pasiryžtate nebereaguoti į uošvės veiksmus taip, kaip buvote pratęs. Susimąstote, kokiu žmogumi norite būti ir kokių savybių turite atsikratyti. Klausiate savęs: „Kokių jausmų nebenoriu dar kartą išgyventi, kokių poelgių turėčiau vengti, bendraudamas su ja?" Priekakčio žievė ima aušinti nervinių ląstelių grandines, susijusias su senąja asmenybe. Šiomis mintimis pradedate ardyti senosios asmeny­bės schemas, atjungiate jas nuo dabartinės tapatybės. Galima tarti, kad jums suaktyvinus kitas neuronų grandines, pakito jūsų proto būsena.

Tada stengiatės prisiminti, kaip jūsų skaitytose knygose patariama elgtis su uošve, kokias mintis ir jausmus siūloma puoselėti jos atžvil­giu. „Kaip turiu pakeisti elgesį ir reakcijas, kad naujos patirtys sukeltų man naujus jausmus?" Taigi įsivaizduojate save maloniai sveikinantį, apkabinantį uošvę, besidomintį jos sveikata ir kitais jai rūpimais daly­kais, giriantį jos naują šukuoseną ar akinius. Per kelias kitas dienas, vis repetuodami naują idealiojo aš elgseną, diegiate neurologinę techninę įrangą, kad jums iš tikrųjų susitikus su uošve, smegenyse būtų visos reikalingos grandinės ir naujos programos.

Daugumai mūsų mintis paversti veiksmais taip pat nelengva, kaip paraginti sraigę greičiau šliaužti. Mes norime likti intelektualioje, fi­losofinėje tikrovės plotmėje; mums patinka tapatintis su įsimintu ir puikiai pažįstamu senuoju aš bei jo jausmais.

Tačiau atsisakydami senos mąstysenos, susilaikydami nuo įprastų emocinių reakcijų ir mašinalių, neapgalvotų poelgių, įtraukiate į lygtįnaujus dėmenis, tai yra įgytas žinias, ir kuriatės naują protą - primena­te sau, koks žmogus norite būti.

Čia būtina aptarti dar vieną veiksnį.

Kas nutiko, jums stebint „senąją asmenybę" su visomis jos minti­mis, įprasta elgsena ir įsimintomis emocijomis, kurias siejote su uoš­ve? Tam tikra prasme analizuodami šias mintis, jausmus ir veiksmus nusileidote į pasąmonę, kur egzistuoja visos vienokias ar kitokias jūsų reakcijas lemiančios programos. Stebėdami, suvokdami jas, pradedate įsisąmoninti pasąmoninę savo asmenybės pusę.

Psichologiškai projektuodami save galimoje ateityje (ramybės jums neduodančių pietų metu), sulituojate naujas neuronų grandines, ku-; rios jums jau dabar leidžia atjausti uošvę. Kai šios grandinės suakty-i vinamos vienu metu, smegenys sukuria jūsų idealaus aš viziją, modelį } arba hologramą (daugiamatį vaizdinį). Tą pačią akimirką mintys jums tampa tikresnės už bet ką kita. Smegenys mintį užregistravo kaip patir­tį - pilkąją materiją pertvarkė taip, tarsi įvykis jau būtų nutikęs.

Žinių įkūnijimas: kaip kūną išmokyti to, ką jau moka protas

Laikas sparčiai bėga, ir štai jūs jau sėdite prie stalo akis į akį su „mieląja mamyte". Bet šįkart į tipiškas jos manieras nebereaguojate spontaniškai, o liekate sąmoningas ir atsimenate, ko mokėtės ir kaip nusprendėte elgtis. Užuot smerkęs, puolęs ją ar tylomis užspaudęs prie­šiškas mintis, pasielgiate visiškai neįprastai. Išliekate šioje akimirkoje, atveriate širdį ir pasistengiate iš tikrųjų įsiklausyti, ką ji sako, žodžiu, paklausote perskaitytų knygų patarimo. Nebesiejate dabartinių jos žo­džių ir veiksmų su savo prisiminimais.

Sunku patikėti, bet suvaldydamas impulsyvias emocines reakcijas užmezgate su uošve naujus santykius. Ši patirtis paskatina limbinę siste­mą išskirti naują cheminių medžiagų mišinį, kuris sužadina naujas emo­cijas, - tuomet jūs iš tikrųjų pradedate atjausti tą moterį. Išvystate, kokia ji išties yra, netgi atrandate, kad pats turite tokių pat bruožų. Jūsų rau­menys atsipalaiduoja, širdis atsiveria, pradedate giliai ir laisvai kvėpuoti.

 

 

Tądien jus apėmė tokie nuostabūs jausmai, kad vis juos atsime­nate. Dabar esate atviro proto ir galite nuoširdžiai pasakyti, kad tikrai mylite savo uošvę. Pietūs padėjo jums pozityvius draugystės ir meilės jausmus susieti su šiuo konkrečiu asmeniu, savo uošve. Taip suforma­vote naujas asociacijas.

Pajutę atjautą, cheminiu pavidalu pradėjote mokyti kūną to, ką teoriškai jau žinojo protas, ir suaktyvinote tam tikrus genus. Kartu žen­gėte žingsnį nuo mąstymo prie darymo: suderinote elgseną su sąmo­ningais ketinimais; dabar jūsų veiksmai atliepia mintis, kitaip tariant, protas ir kūnas veikia išvien. Pasielgėte tiksliai taip, kaip savo pavyz­džiu mokė tose knygose aprašomi žmonės. Intelektualiai (smegenimis ir protu) išstudijavę atjautą, savo aplinkoje realizavote atjautos idealą ir įkūnijote šį pakilų jausmą. Jūs ką tik išmokėte kūną atliepti naują proto būseną - įkūnijote atjautą. Tam tikra prasme, žodis tapo kūnu.

Kaip nuo darbų pereiti prie būsenos?

Kadangi stengėtės įkūnyti atjautą, jūsų naujoji smegenų žievė dir­ba išvien su limbine sistema. Jūs ištrukote iš pažįstamo, įprasto ir pui­kiai įsiminto savojo aš rėmų, nebepaklūstate mašinalioms programoms ir pradėjote naują mąstysenos bei jausenos ratą. Tiesiogiai patyrėte, kas tai yra atjauta, ir jos teikiami pojūčiai jums patiko daug labiau nei pa­slėptas priešiškumas ir užspaustas pyktis.

Vis dėlto palaukite, jūs dar nepasirengę šventumui! Nepakanka vieną kartą suvienyti protą ir kūną. Taip, jums pavyko mintis paversti darbais, tačiau ar pajėgsite vėl sąmoningai sužadinti savyje atjautą? Ar sugebėsite įkūnyti šį iškilų jausmą nepriklausomai nuo aplinkos sąly­gų? Ar atsispirsite bet kokio asmens arba situacijos poveikiui ir vėl neį-pulsite į senąjį būties būvį?

Jei ne, jūs atjautos dar neįvaldėte, netapote jos meistru. Meistrišku­mą apibrėžiu kaip visišką vidinės būsenos (cheminių medžiagą pusiaus­vyros) nepavaldumą išoriniam pasauliui. Meistru tapsite tada, kai jokie išorinio gyvenimo veiksniai nepajėgs atitraukti jūsų nuo pasirinktųtikslų, išmušti iŠ trokštamos emocinės-cheminės būsenos. Joks asmuo,joks daiktas ar aplinkybė, jokia patirtis neturi sutrikdyti jūsų vidinėscheminių medžiagų pusiausvyros. Panorėjęs galite mąstyti, veikti irjausti nepaisydamas išorėsDžiaugsmą įsiminti taip pat paprasta kaip kančią

Tikriausiai pažįstate žmonių, tobulai išmokusių kentėti, tiesa? Paskambinkite tokiam asmeniui ir paklauskite, kaip jis laikosi.

-  Pakenčiamai, - veikiausiai atsakys jis.

-  Klausyk, ketinu eiti su draugais į naują meno galeriją, paskuiužsuksime į restoraną, kuriame visada būna išties sveikų desertų. Vė­liau klausysimės gyvos muzikos. Ar nenorėtum prisidėti? - pasiūlyki­te jam.

-  Ne, man nesinori.

Jeigu šis asmuo būtų visiškai atviras ir tikslus, atsakytų štai ką: „Taip gerai jsiminiau dabartinę emocinę būseną, kad jokie aplinkos veiksniai -joks žmogus, jokia patirtis ar aplinkybė - neišjudins manęs iš vidinės kančios. Verčiau jau kentėsiu, nei atsisakysiu savęs ir džiaug­siuosi. Aš mėgaujuosi savo būsena, o tavo siūlomi užsiėmimai gali ati­traukti mane nuo emocinės priklausomybės."

Žinote ką? Lygiai taip pat lengvai galime tapti tokių vidinių būse­nų kaip džiaugsmas ar atjauta meistrais.

Grįžkime prie pavyzdžio su uošve. Jei gana dažnai pakartosite atitinkamas mintis, jausmus ir veiksmus, atjauta taps jūsų natūralia būsena. Išgyvensite tokią evoliuciją: nuo minčių apie tai pereisite prie darbų, o nuo darbų - prie būsenos. Būsite atjaučiantis žmogus, tai yra atjausite kitus savaime, rodos, stumiamas vidinių paskatų, savo prigim­ties, visiškai nesąmoningai. Atjauta ir meilė jums taps tokie pažįstami jausmai, kokie dar neseniai buvo pasibjaurėjimas ir neapykanta.

Taigi dabar jums reikia puoselėti atjauta persmelktas mintis, jaus­mus ir veiksmus. Šitaip nutrauksite priklausomybės nuo ankstesniųemocinių būsenų pančius ir paskatinsite kūną bei protą įsiminti vidinį cheminį būvį (atjauta) net geriau už sąmoningąjį protą. Jei valios pa­stangomis vis atkursite atjautos patirtį, darysite tai nepaisydami jokių gyvenimo aplinkybių, galiausiai jūsų kūne įsirašys atjautos programa ir jokie išorės veiksniai nesutrikdys Šios jūsų būsenos.

Dabar visos trys smegenų dalys veikia išvien; atjautos būseną pa­laiko tiek jūsų biologija, tiek neurochemija, tiek genetika. Kai atjauta taps jums besąlygiškai įprasta ir pažįstama, nuo žinių būsite perėję prie patirties, o nuo patirties - prie išminties.

Įtvirtinant būties būvį: dviejų atminties sistemų vaidmenys

Turime tris smegenų sritis, padedančias mintis paversti darbais ir būsena. Pažvelkite į šią schemą.

ATMINTIES SISTEMOS

DEKLARATYVIOJI Eksplicitinė atmintis

NEDEKLARATYVIOJI Implicitinė atmintis

AUTOMATIŠKOS

FUNKCIJOS

[gūdžiai

įpročiai

Elgsenos modeliai

ŽINIOS Semantiniai atminimai

Filosofija v,     Teorija

PATIRTIS

Epizodiniai atminimai

Emocijos

Pažiūros Emocinės reakcijos

įsitikinimai

Aplinkos poveikis

Asociacijos

Smegenėlės

Limbinė sistema

Naujoji Smegenų žievė

Mgstančiosios smegenys

Būsenos smegenys

Jaučiančiosios smegenys

Paveikslas 6B(1). Deklaratyvioji ir nedeklaratyvioji atmintis.

 

 

Turime dvi atminties sistemas.

Pirmoji sistema - tai deklaratyvioji, ar eksplicitinė, atmintis.

Jei atsimename, ką išmokome ar patyrėme, ir galime tai paaiškinti, iš­reikšti, šie atsiminimai priklauso deklaratyviajai sričiai (lot. dedarare -„skelbti"). Jie būna dviejų tipų: žinios (semantiniai atminimai, išvesti iš filosofinių žinių) ir patyrimai (epizodiniai atminimai, besiremiantys į jutimines patirtis, susiję su gyvenimo įvykiais, konkrečiais žmonėmis, gyvūnais ar objektais konkrečioje vietoje ir tam tikru laiku). Epizodi­niai atminimai smegenyse ir kūne paprastai jsispaudžia ilgesniam lai­kui nei semantiniai atminimai.

Antroji sistemai - tai nedeklaratyvioji, ar implicitinė, atmin­tis. Kai atliekame kokj nors veiksmą daugybę kartų, jis tampa antrąja prigimtimi, ir mums net nebereikia mąstyti apie jį; tiesą sakant, net ir norėdami nesugebėtume paaiškinti, kaip tai darome - kūnas ir protas veikia išvien, savaime. Ši atmintis lemia įgūdžių, įpročių, automatiškų elgsenos modelių, asociacijų, pažiūrų ir emocinių reakcijų formavimąsi.

ŽINIOS + PATIRTIS = IŠMINTIS

 Mokymasis      ''$ Žinios           'J Filosofija         |

Teorija           ;| .,   ^1     Taikymas

"1 Nouja patirtis        |

ir naujos            | emocijos           l (žinių įkūnijimas)      1

Išmintis (vidinis žinojimas)

 

Siela

Paveikslą* 6B(2). Trys smegeng sritys: mintys - dčrfboi - būsena.

Taigi, pritaikydami gyvenime teorines žinias (smegenų žievės funkcija), pakeisime savo elgseną. Taip įgysime naujų patirčių, kurios sukurs naujas emocijas (limbinė sistema). Jeigu sugebėsime valingai atkartoti tuos veiksmus, ilgainiui pakis ir mūsų būsena (smegenėlės).

Išmintis - tai asmenine patirtimi įgytos žinios. Kai atjausti mums pasidaro taip pat natūralu kaip kentėti, smerkti, kaltinti, sielvartauti ar baimintis dėl ateities, tampame išmintingi. Atsikratėme priklausomy­bės nuo neigiamų modelių ir mums pradeda vertis įvairiausios galimy­bės, nes gyvenimas pats derinasi prie mūsų būsenos.

BŪSENOS PERMAINYMAS

 

'Paveikslas 6C. Ši schema nuodugniai parodo, kaip vyksta pokyčiai trijose smegenų srityse, joms prisiderinant prie asmenybės evoliucijos.

TRYS SMEGENŲ SRITYS: MINTYS, VEIKLA, BŪSENA

 

Meditacijos įžanga: kaip nuo minčių peršokti prie būsenos

Visi mes daug kartų nuo minčių savaime perėjome prie veiksmų, o šie ilgainiui pakeitė mūsų būseną. Šią seką patyrėme mokydamiesi vairuoti, slidinėti, megzti ar kalbėti kokia nors užsienio kalba.

Dabar aptarkime vieną svarbiausių evoliucijos dovanų žmonijai — gebėjimą nuo minčių peršokti tiesiai prie būsenos, neatliekant jokių fizinių veiksnių. Kitaip sakant, galime susikurti naują būties būvį prieš realią fizinę patirtį.

Mintys nuolat keičia mūsų būseną ir šis reiškinys tikrai nėra lakios vaizduotės padarinys. Pavyzdžiui, grįžtant iš kelionės jūsų sutuoktiniui, jus gali apnikti seksualinės fantazijos: imate mąstyti apie geidžiamus judviejų santykius, išgyvenate atitinkamus jausmus. Si vidinė patirtis tokia tikra, kad kūne įvyksta cheminių pokyčių ir jis sureaguoja taip, lyg įvykis būtų fizinis. Jūsų būsena pasikeičia. Lygiai taip pat viskas vyksta prote repetuojant būsimą kalbą, mąstant apie laukiantį susiti­kimą su nedraugiškai nusiteikusiu bendradarbiu ar įsivaizduojant ska­nius pietus, kai, pilvui gurgiant iš alkio, įstringate eismo spūstyje, - vi­sais šiais atvejais mąstote apie tam tikrą dalyką užmiršdami visa kita, o kūno būseną permaino vien mintys.

Gerai, bet kiek ilgai trunka tokie pokyčiai? Ar įmanoma tapti trokštama asmenybe puoselėjant vien mintis ir jausmus? Ar įmanoma šitokiu būdu susikurti (pasirinkti) tikrovę ir nuolat joje gyventi?

Štai dabar reikia prabilti apie meditaciją. Kaip žinote, meditaci­jų būna pačių įvairiausių ir žmonės praktikuoja jas siekdami skirtingų tikslų. Si knyga išmokys jus meditacijos, sukurtos kaip tik tam, kad padėtų atsikratyti įpročio būti savimi ir įkūnyti trokštamą idealą. Liku­sioje skyriaus dalyje kai kuriuos jau išnagrinėtus dalykus susiesime su šia meditacijos technika. (Kalbėdamas apie meditaciją, visada turėsiu omenyje konkrečias technikas, į kurias susitelksime trečioje dalyje.)

Meditacija padeda pakeisti smegenis, kūną ir būties būvį. Visų svarbiausia, kad šiuos pokyčius galime paskatinti neatlikdami jokio fi-zinio veiksmo, be jokios sąveikos su išorine aplinka. Pasitelkę medita­ciją, įdiegiame visą būtiną neurologinę įrangą (atminkite tyrimus apie mentalinį grojimą pianinu).

Jeigu paklausčiau, kokiomis savybėmis pasižymi jūsų idealusis aš, arba pasiūlyčiau pamąstyti, kaip turėtų jaustis tokia didi asmenybė kaip Motina Teresė ar Nelsonas Mandela, jums pakaktų vien įsigilinti į šį būties būvį, kad smegenyse užsimegztų nauji neuronų ryšiai ir pakistų proto būsena. Tokia yra mentalinio repetavimo galia. Taigi paprašysiu jūsų įsivaizduoti save laimingą, patenkintą ir ramų. Kaip turėtų atro­dyti ideali jūsų versija?

Meditacija iš esmės atsako į šį klausimą - leidžia pritaikyti visą įgy­tą ir smegenyse neuronų ryšių pavidalu įrašytą informaciją apie laimę, pasitenkinimą ir ramybę. Medituodami įtraukiate save į lygtį. Juk pa­galiau žinote, kas yra laimė ir ką reiškia būti laimingam. Esate patyręs ją praeityje, matėte laimingus kitus. Dabar jums tereikia pasinaudoti šiomis žiniomis bei patyrimais ir susikurti naują idealią aš versiją.

Jau išsiaiškinome, kaip priekakčio žievė padeda mums sužadinti naujas grandines ir sukurti naują proto būseną. Vos tai įvyksta, smege­nys sudaro savotišką holografinį vaizdinį, tam tikrą modelį, pagal kurį kuriate ateities tikrovę. Kadangi prieš realų įvykį suformavote naujas neuronų grandines, jums nebūtina suorganizuoti revoliucijos, ką pa­darė Gandis; jums nereikia išvesti žmonių į laisvę ir būti sudegintam prie stulpo, kas nutiko Žanai d'Ark. Galite paprasčiausiai pasinaudoti žiniomis apie drąsą bei tikėjimą ir sužadinti savyje emocinį atsaką. Viso to rezultatas bus proto būsena. Jums pakartotinai ją atkuriant, ši proto būsena taps vis labiau pažįstama, jūs vis labiau įtvirtinsite ją sulituo-dami naujas grandines. Kuo dažniau atkartosite šią proto būseną, tuo greičiau mintys virs patirtimi.

Mintims virtus patyrimu, pajusite jausmą, emociją. Tada jūsų kū­nas (pasąmonė) nebegalės atskirti, ar šis įvykis vyksta fizinėje tikrovėje, ar vien prote, — jis paprasčiausiai priims minties sukeltas emocijas už gryną pinigą.

 

 

ATSIKRATYKITE ĮPROČIO BŪTI SAVIMI

Atminkite, kad mintys kyla smegenyse, o jausmai - kūne. Jeigupraktikuodamas meditaciją puoselėjate tam tikras mintis ir atitinkamusjausmus, jumyse kai kas persimaino. Naujai įdiegtos grandinės, minčiųir jausmų sužadinti neurologiniai ir cheminiai pokyčiai pakeitė jus taip,

kad šiuos pokyčius galima užregistruoti nesudėtingais prietaisais.

a

BŪSENA

MINTYS

JAUSMAI

BŪTIES BŪVIS

VEIKSMAI     **-

MINTYS

BŪSENA

Paveikslas iD. Nuo minčių prie būsenos pereiti galite neatlikdomijokiu fiziniu veiksmu. Prote repetuojant naujas savybes, ateis laikas, kaimintis taps patirtimi. Ši vidinė patirtis sužadins emocijg arba jausmq. Kaipajusite, kq reiškia būti trokštama asmenybe, jūsų kūnas (pasgmonė)

patikės, kad lai tikrovė. Tada protas ir kūnas ima veikti išvien, ir jūs, netneatlikęs jokiy veiksmu, esafe ta asmenybė. Vien mintimis persikėlę jnauįg būties būvį, būsite linkę elgtis ir mgstyti sutinkamai su savo būsena.

Kitaip tariant, jūs pereinate į kitą būties buvj. Jūs jau ne tik įsivaiz­duojate laimę ar dėkingumą - jūs esate dėkingas ir laimingas. Galite sužadinti šią kūno ir proto būseną kiekvieną dieną; galite vis iš naujo išgyventi potencialų įvykį ir taip patirti, koks jausmas būti nauja, idea­lia savo paties versija.

Jei pakilę po meditacijos sugebėsite išsaugoti naują būties būvį -palaikyti neurologinius, biologinius, cheminius ir genetinius pokyčius, sužadintus prieš realų įvykį, labai tikėtina, kad veiksite ir mastysite su­tinkamai su šia būsena. Štai jūs atsikratėte įpročio būti savimi!

Priminsiu, kad keisdami savo būties būvį, — tapdami nauja asme­nybe, — kuriate naują asmeninę tikrovę. Leiskite man dar sykį pakartoti: naujas būties būvis kuria naują asmenybę... nauja asmenybė suformuoja naują asmeninę tikrovę.

Kaip sužinoti, ar ši meditacija suaktyvino tris smegenų sritis? Ar išties ji suteiks pageidaujamų rezultatų? Atsakymas paprastas: inves­tuodami savo energiją į šią praktiką, pasijusite kitaip. Jeigu jūsų vi­dinė būsena liks tokia pati, kokia buvo, vadinasi, neįvyko pokyčių ir kvantiniame lauke. Senos mintys ir jausmai vis siunčia laukui tuos pa­čius elektromagnetinius signalus. Jumyse neįvyko nei cheminių, nei neurologinių, nei genetinių ar kokių nors kitokių pokyčių. Tačiau jei pakilę po meditacijos pasijusite kitaip, jei sugebėsite tą pakitusią proto ir kūno būseną išsaugoti, \usjau tapote kita asmenybe.

Vidiniai pokyčiai, naujas būties būvis, dabar turėtų sužadinti po­kyčius išorėje. Jūs peržengėte senąjį niutoniškąjį visatos modelį, prie­žasties ir pasekmės modelį, teigiantį, kad jūsų mintys, veiksmai bei emocijos yra pavaldžios išorės sąlygoms ir nuo jų priklauso. Prie šios idėjos netrukus sugrįšiu.

Taip pat meditacijos vaisingumą jums patvirtins koks nors netikė­tas gyvenimo įvykis. Kvantinis modelis sako, kad jums pakeitus proto būseną ir būties būvį, pasikeičia jūsų elektromagnetinis parašas. Ka­dangi dabar mąstote ir jaučiate kitaip, kitokia tampa ir išorinė tikrovė. Ją permaino jūsų mintys ir jausmai — pavieniui jie to padaryti nepa­jėgtų. Leiskite man vėl jums priminti: jeigu mintys ir jausmai neatitiks vienas kito, bus skirtingi, nėra ko nė tikėtis, kad gyvenimas pasikeistą. Būties būvį sudaro du dėmenys — mintys ir jausmai. Pakeiskite būties būvį... pakis ir tikrovė.

 

Rišlus signalas išties labai galingas. Jei jūsų mintys ir jausmai ati­tinka ir papildo vieni kitus, jei jie nepriklausomi nuo išorinio pasaulio, jūsų gyvenimas pradės keistis. Šie pokyčiai neabejotinai sužadins sti­prias emocijas, ir jūs pajusite didžiulį įkvėpimą vėl kurti naują tikrovę. Pasitelkę pastarąsias emocijas pritrauksite dar nuostabesnių patirčių.

Leiskite man grįžti prie Niutono. Visi mes esame paveikti šio mokslininko ir jo pasekėjų išrutuliotos sampratos, kad mūsų gyveni­mas visiškai pavaldus priežasties ir pasekmės dėsniui. Kai nutinka kas nors gera, reiškiame dėkingumą ar džiaugsmą. Todėl visą gyvenimą laukiame, kol kokie nors išoriniai asmenys ar įvykiai įpūs mums iškilių jausmų.

O aš jūsų prašau pasukti šį vyksmą atvirkščia linkme. Užuot laukę, kol atsitiktinės aplinkybės sužadins jums tam tikrus jausmus, pirma sukurkite juos patirčių fizinėje plotmėje; emocijomis įtikinkite kūną, kad dėkingumą kelianti patirtis jau įvyko.

Tai padarysite pasirinkdami galimybę iš kvantinio lauko ir pajus-darni, ką reikštų išties ją išgyventi. Prašau jūsų mintimis ir jausmais kuo tikroviškiau persikelti į ateities aš, tą potencialią asmenybę, kad kilusios emocijos nepaliktų kūnui jokių abejonių, kad jau dabar esate šis asmuo. Koks žmogus norite būti atmerkęs akis po meditacijos? Kaip jaustumėtės būdami idealia savo versija ar įgiję trokštamos patirties?

Norint visiškai atsikratyti įpročio būti savimi, teks atsisveikinti su priežastimi ir pasekme bei priimti kvantinį tikrovės modelį. Pasirinkite norimą potencialią tikrovę, gyvenkite ja mintimis ir jausmais bei dė­kokite anksčiau realaus įvykio. Ar tikite, kad pakeitus vidinę būseną, nebereikės išorinio pasaulio priežasčių jausti džiaugsmą, dėkingumą ar bet kokią kitą pakilią emociją?

Jei kūnas išgyvena įvykį, kuris kol kas egzistuoja tik jūsų minty­se ir jausmuose, vadinasi, patiriate ateitį. Šią akimirką galite susisiekti su bet kokia kvantiniame lauke esančia potencialia tikrove. Atminkite, kad pažįstamų emocijų ar kokių nors lūkesčių nukelti į praeitį ar ateitį tokių galimybių neturite.

 

 

Be to, turėkite omenyje tai, kad ši meditacija negali būti vien in­telektuali. Mintys ir jausmai turi būti rišlūs, susiję tarpusavyje. Kitaip sakant, medituodami turite nusileisti per porą sprindžių žemyn, iš gal­vos į širdį. Atverkite ją ir mąstykite, kaip jaustumėtės įkūniję visą jus žavinčių savybių, sudarančių idealųjį aš, derinį.

Galbūt paprieštarausite man - esą, iš kur jums žinoti, kaip jaus­tumėtės tokiu atveju, juk niekada neturėjote tokių bruožų. Į tai jums atsakyčiau taip: išsipildžius bet kokiam troškimui, žmogus išgyvena to­kias pakilias emocijas kaip džiaugsmas, jaudulys ar dėkingumas... bū­tent į šias emocijas galite susitelkti. Užuot vergavę emocijoms, kurios tėra praeities liekanos, pasitelkite pakilias emocijas ir taip kurkite ateitį.

Pakilių emocijų, kaip antai, dėkingumas, meilė ir panašiai, virpe­sių dažnis yra aukštesnis; jos permainys jūsų būties būvį ir jausitės taip, tarsi trokštamas įvykis iš tikrųjų įvyko. Dėkodami duodate kūnui žen­klą, kad tai, už ką dėkojate, jau atėjo į jūsų gyvenimą. Meditacija suak­tyvina ir suderina tris smegenų sritis, padeda nuo minčių pereiti prie būsenos, o ši tada savaime skatina veikti ir mąstyti sutinkamai su ja.

Galbūt jums kilo klausimas, kodėl taip sunku pajusti dėkingumą anksčiau už patį įvykį. Kartais taip yra žmonėms, kurie nesąmoningai susitapatino su kokiomis nors gerai įsimintomis praeities emocijomis ir nepajėgia pajusti nieko kita. O gal jūs pernelyg sureikšminote išorinį pasaulį, - perdėtai rūpinatės savo įvaizdžiu ir tik jis bepajėgia išblaškyti jus, pakeisti savijautą?

Kitame skyriuje mes patyrinėsime, kaip užpildyti šį plyšį ir išties išsilaisvinti. Kai išmoksite pajusti dėkingumą, džiaugsmą ar pajėgsite įsimylėti ateitį be asmens, daikto arba patirties, kuri įkvėptų jums šiuos jausmus, šios pakilios emocijos taps penu jūsų kūriniams.

Į- kas verčia gyventi praeitie, iąipvis_jitkartoiant ją ateityje, jei žinome, kad iudo^r^rsOTnis kvantiniame lau^ egzjstuoiančiomis galijnybėmis? Kodėl ilioje - mintimis nepertvarkote fizinės smegenų ir kūno sandaros, idant itirtį? Kodėl nesirenkate gyventi trokštamoje ateityje dabar, pirma laiko? s traumą ar įtampą praeityje sukėlusio įvykio arba baiminęsi, kad jis vėl 3agalvokite apie naują trokštamą patirtį.  L-eiSK.lt G   SilU   jail

ilimoje ateityje, idant jūsų kūnas patikėtų, smai  sukelti  realių tikrovės  sąlygų.  (Taic.,rai: gyventi taip, lyg jau butų praleidusi nuostabią vasarą Italijoje? Taip ;ui signalą, kad įvykis fiziškai jau įvyko.

0  pavyzdžiu įrodė iškiliausios pasaulio asmenybės, taip pat tūkstančiaigalite tai padaryti ir jūs. Turite visas reikiamas priemones (neurologinįr įtvirtintumėte Šį įgūdį. Nors kai kurie tokius atvejus vadina stebuklais, mes s būvį, idant kūnas ir protas liautųsi vien atspindėję praeitį ir taptų aktyviais ą, geresnę ateitį.linacinės patirtys ir pakitusios sąmonės būsenosirantate, kad labiausiai atsikratyti įpročio būti savimi mums kliudo aplinką, įas bei jausmai. Taigi akivaizdu, kad pirmas uždavinys prieš pereinant prie - mokytis mintimis ir jausmais pranokti minėtą „didžiąją trijulę".

1        tekę (tikriausiai net ne sykį) mintimis aplenkti savo aplinką, kūną ir laiką,trijulę, tekate išvien su visuma. Tokias akimirkas, kai aplinka, kūnas ir laikos egzistavę pasauliui, galima apibūdinti labai įvairiai. Skaitydamas paskaitas vietose, prašydavau jų nusakyti kūrybinio įkvėpimo akimirkas, kai jų sąmonė,Liskirstyti į dvi kategorijas. Pirmajai jų priklausytų vadinamieji kulminaciniai i vienuolių ir mistikų siekiamu transcendentiniu būties būviu. Kita grupė, patyrimais, pasirodys žemiš-

 

 

 

 

 


 Ryšį tarp plaučių ligų ir stuburo pakitimų paaiškina pėdų refleksinės zonos.