IVEIKIANT.APLINKĄ

 

Antras skyrius

ĮVEIKIANT APLINKĄ

Viliuosi, kad dabar subjektyviojo proto įtaka objektyviajam pa­sauliui jums atrodo bent iš dalies įtikima. Galbūt net esate pasirengę pripažinti, kad stebėtojas gali paveikti subatominį pasaulį ir sužadinti tam tikrą įvykį vien priversdamas elektroną iš energijos bangos virsti dalele. Taip pat tikriausiai tikite mūsų aptartais kvantinės mechanikos eksperimentais, įrodančiais, kad sąmonė tiesiogiai valdo mažyčių ato­mų pasaulį, nes šių elementų pagrindas ir yra sąmonė bei energija. Tai jau kvantinė fizika praktiškai, tiesa?

Tačiau gali būti, kad iki šiol nesate visiškai tikri, jog protas gali da­ryti tikrą ir apčiuopiamą įtaką jūsų gyvenimui. Turbūt klausiate savęs: Kaip mano protas pajėgtų paveikti didesnio masto įvykius, pakeistų gyve­nimo aplinkybes? Kaip galiu priversti elektronus įgauti tam tikro įvykio, trokštamos patirties pavidalą? Taigi nenustebčiau, jei jūs abejotumėte savo pajėgumu kurti žmogiškosios tikrovės įvykius.

Šios knygos tikslas — pateikti jums mokslo faktus, patvirtinančius minties galią kurti tikrovę. O skeptikams siūlyčiau suprasti, kad galbūt skepticizmas trukdo įžvelgti tam tikras tiesas (kaip ir bet kokia kita nuostata jis tiesiogiai veikia žmogaus gyvenimą).

 -----------------------

2.Именно поэтому книга, которую вы держите в руках, содержит в себе потенциал изменить вашу жизнь.

3.Она покажет вам, как принимать мечты о будущем за настоящую реальность и как сделать так, чтобы ваше тело верило, что это происходит прямо сейчас.

4.Вы узнаете, как приводить в движение каскад эмоциональных и физиологических процессов, отражающих вашу новую реальность.

5.Нейроны у вас в мозге, чувствительные нервные волокна в вашем сердце и химический состав вашего тела придут в гармонию, чтобы отразить ваш новый образ мыслей, и тогда перестроятся квантовые возможности жизни, чтобы заменить нежелательные обстоятельства вашего прошлого новыми, которые вы примете как настоящие.

И в этом сила книги ir SMISL žizni. MANO GALIA ir GYVENIMO PRASMĖ

Джо Диспенза показывает простым, ясным и легким для понимания способом, в объеме одной книги, новую парадигму, основанную на открытиях квантовой науки и мудрости древних учений, обретению которой адепты прошлого посвящали всю свою жизнь, – показывает нам, как стать сверхъестественными.

-----------------

 

 

Tiriamųjų grupė, fiziškai grojusi gamas ir akordus, išsiugdė naujas smegenų grandines, nes vadovavosi šia formule.

Mintyse repetavę dalyviai taip pat jos laikėsi, tik į mokymąsi neį­traukė kūno. Jie gan lengvai įsivaizdavo save grojančius pianinu.

Atminkime, kad po tokių mentalinių repeticijų jų smegenyse atsi­rado tokių pat neurologinių pokyčių, kaip ir dalyvių, iš tikrųjų groju­sių pianinu, smegenyse. Nauji neuronų tinklai, ar ryšiai, rodo, kad jie išties grojo gamas ir akordus, net jeigu nepatyrė to fiziškai. Galėtume tarti, kad jų smegenys „gyveno ateityje", pirma fizinio įvykio.

Dėl padidėjusios žmogaus sniegenų priekakčio žievės ir unikalaus mūsų gebėjimo susitelkti į mintį labiau nei į bet ką kita, priekinės sme­genys gali savaime „nutildyti" išorinę aplinką, kad apdorojama būtų vien tik ši kryptinga mintis. Tokiu atveju mus taip užvaldo vaizduotė, kad atitinkamos nervinių ląstelių jungtys susidaro mums net neišgyve­nus realaus įvykio.

TAISYKLĖ MAN

Jeigu galime keisti savo vidinę būseną nepaisydami aplinkos, o tada ryžtingai priimti idealą ir išlikti į jį susitelkę pakankamą laiko tarpą, smegenys aplenks aplinką.

Taigi mentalinė repeticija yra svarbus įrankis, padedantis atsikra­tyti įpročio būti savimi. Jei be paliovos mąstysime apie ką nors, už­miršdami visa kita, ateis laikas, kai ši mintis taps patyrimu. Tuomet susidarys tą patyrimą atspindinčios nervinių ląstelių jungtys. Vadinasi, mintys bus pakeitusios smegenų struktūrą. Dabar pamąstykite apie štai ką: mentalinės repeticijos procesą galima pasitelkti siekiant bet kokio tikslo.

Sužadindami smegenyse pokyčius, prieš įvykstant trokštamam ateities įvykiui, sukursite reikiamas neuronų grandines, leisiančias jums elgtis sutinkamai su savo ketinimu, šiam dar neįsikūnijus gyvenimo tikrovėje. Mintyse repetuodami geresnes mintis ir veiksmus, taip per­tvarkysite nervų sistemos techninę įrangą, kad ši parengs jus naujam įvykiui.

Tiesą pasakius, tai dar ne viskas. (Kaip tikriausiai supratote, šioje knygoje smegenų technine įranga vadinu fizines smegenų struktūras,jų anatomiją iki pat neuronų.) Vis tobulindami šią techninę įrangą, galiausiai sudarysite sąlygas rastis naujai programinei įrangai. O tada ši programa galės veikti savaime.

Atėjus laikui pademonstruoti viziją, besiskiriančią nuo esamų aplinkos sąlygų, veikiausiai jau būsite pasirengę mąstyti ir veikti užti­krintai, be jokių svyravimų. Kuo aiškesnį savo elgsenos ateities įvykio metu vaizdinį susikursite ir kuo labiau jį įtvirtinsite, tuo lengviau jums bus išties patirti naują būties būvį.

Ar tikite ateitimi, kurios kol kas nematote ir nepatiriate kitais ju­timais? Ar mąstėte apie šią ateitį tiek, kad smegenys pasikeistų ir pra­lenktų fizinį įvykį? Jei taip, jūsų smegenys - nebe praeities saugykla, jos tapo ateities žemėlapiu.

Žinant, kad mąstydami kitokias mintis galime pakeisti smegenų struktūrą, kyla kitas klausimas. Ar įmanoma pakeisti kūną taip, kad jis pirma laiko patirtų siekiamas aplinkybes? Negi protas pajėgus padaryti ir tai? Likite su manimi.

Pamąstykite apie tai. Kokios progos laukia jūsų toje anapusinėje plotmėje? Koks esate šią akimirką? Koks apskritai esate? Ar ši jūsų bū­sena pritrauks tai, ko norite?

Ar galime pakeisti savo būties būvį? Ar tikrai pakeitus protą atsidu­riama naujoje tikrovėje? Į suos klausimus ir atsakys likusi knygos dalis.

Viliuosi, kad dabar subjektyviojo proto įtaka objektyviajam pa­sauliui jums atrodo bent iš dalies įtikima. Galbūt net esate pasirengę pripažinti, kad stebėtojas gali paveikti subatominį pasaulį ir sužadinti tam tikrą įvykį vien priversdamas elektroną iš energijos bangos virsti dalele. Taip pat tikriausiai tikite mūsų aptartais kvantinės mechanikos eksperimentais, įrodančiais, kad sąmonė tiesiogiai valdo mažyčių ato­mų pasaulį, nes šių elementų pagrindas ir yra sąmonė bei energija. Tai jau kvantinė fizika praktiškai, tiesa?

Tačiau gali būti, kad iki šiol nesate visiškai tikri, jog protas gali da­ryti tikrą ir apčiuopiamą įtaką jūsų gyvenimui. Turbūt klausiate savęs: Kaip mano protas pajėgtų paveikti didesnio masto įvykius, pakeistų gyve­nimo aplinkybes? Kaip galiu priversti elektronus įgauti tam tikro įvykio, trokštamos patirties pavidalą? Taigi nenustebčiau, jei jūs abejotumėte savo pajėgumu kurti žmogiškosios tikrovės įvykius.

Šios knygos tikslas - pateikti jums mokslo faktus, patvirtinančius minties galią kurti tikrovę. O skeptikams siūlyčiau suprasti, kad galbūt skepticizmas trukdo įžvelgti tam tikras tiesas (kaip ir bet kokia kita nuostata jis tiesiogiai veikia žmogaus gyvenimą).

Permąstydami įprastas mintis irjausmusy                                   .

vis kursite įprastą tikrovę

Jei pripažinsite tokios paradigmos galimybę, remdamiesi vien lo­gika turėsite sutikti ir su tuo, kad norint susikurti naują asmeninį pa­saulį, būtina pakeisti nusistovėjusią mąstyseną ir jausmus. Mąstydami ir jausdami taip, kaip mąstėte vakar bei užvakar, sukursite tokias pa­čias gyvenimo aplinkybes, kurios sukels tokias pat emocijas, o šios vers mintyti atitinkamas mintis.

Leisiu sau surizikuoti ir palyginsiu šią situaciją su žiurkėnu rate. Be paliovos mąstydami (sąmoningai ar nesąmoningai) apie savo rūpesčius, tik dar daugiau jų pritrauksite \ savo gyvenimą. O galbūt rūpesčių jūsų gyvenime tiek daug, nes be paliovos apie juos mąstote? Galbūt bėdos atrodo jums tokios tikros, nes nuolat esate paniręs į jas sukūrusius jaus­mus. Atkakliai derindami savo mintis ir jausmus su esamomis gyveni­mo aplinkybėmis, įtvirtinsite tą pačią tikrovę.

Todėl keliuose kituose skyriuose norėčiau nuodugniai panagrinėti tai, ką būtina suprasti siekiant pokyčių.

Perženkite savo aplinką* kūną ir laiką

Dauguma žmonių gyvenime yra susitelkę į tris dalykus: aplinką, savo kūną ir laiką. Jie ne tik sutelkę į juos dėmesį, bet ir mąsto sutin­kamai su jais. Tačiau įpročio būti savimi atsikratysite tada, kai jūsų mąstymas peraugs gyvenimo aplinkybes, kūno įsimintus jausmus ir pradėsite gyventi naujoje laiko tiesėje.

Norėdami pasikeisti, mintyse turite susikurti idealą, tai yra mo­delį, kuris skiriasi nuo šiandieninio „jūsų". Visos didžiosios istorinės asmenybės žinojo, kaip tai padaryti; suprasdami ir taikydami žemiau aprašytas sampratas bei technikas, jūs taip pat galite tapti didingi.

Šiame skyriuje aiškinsimės, kaip įveikti savo aplinką, ir padėsime pamatus kitiems dviem skyriams apie kūną bei laiką.

 

Vidinę aplinką sudaro prisiminimai                                          .i

Prieš prabildamas apie įpročio būti savimi atsikratymą, noriu trumpai kreiptis į jūsų sveiką protą. Užduosiu jums klausimą: kaip išsi-ugdėte įprotį mąstyti ir jausti taip, kaip mąstote ir jaučiate?

Aš pats į šį klausimą atsakyti galiu tik remdamasis smegenų, kurio­se kyla mintys ir jausmai, veikla. Dabartinė neurologijos teorija sako, esą smegenys sudarytos taip, kad atspindėtų mūsų aplinką. Visa in­formacija, su kuria susifietėme per gyvenimą, yra saugoma smegenų sinapsėse.

Santykiai su žmonėmis, žinios apie daugybę daiktą, kurie mums priklauso ar kuriuos teko matyti, apie vietas, kuriose lankėmės ir gyve­nome, taip pat begalė mus aplankiusių patirčių lieka smegenų struktū­rose. Netgi visa aibė išmoktų ir tolydžio kartojamų veiksmų yra įspaus­ti sudėtingose pilkosios materijos klostėse.

Taigi mūsų smegenis sudarantys neuronų (nervinių ląstelių) tin­klai tiesiogine šio žodžio prasme atspindi visas mūsų asmenines patirtis* įgytas skirtingu laiku ir įvairiose vietose sąveikaujant su žmonėmis bei daiktais,

Kaip vadiname šių „prisiminimų" apie žmones ir įvairius išgyve­nimus visumą? Tai mūsų išorinė aplinka. Smegenys paprastai atliepia aplinką ir yra asmeninės praeities jrašas, nugyvento gyvenimo atspindys.

Jums sąveikaujant su skirtingais pasaulio dirgikliais, išorinė aplin­ka sužadina įvairias smegenų grandines, kurias suformavo mūsų pra­eities patirtys, mintys ir jausmai. Sužadintos šios grandinės vėl verčia mus atitinkamai mąstyti (ir reaguoti).

Jei jau mintys nulemia tikrovę, mąstydami tas pačias mintis (ku­rios savo ruožtu visiškai atspindi aplinką), diena po dienos kursime lygiai tokią pat tikrovę. Tokiu atveju vidinės mintys ir jausmai tiksliai atitiks išorinį gyvenimą, nes būtent ši išorinė tikrovė su visomis savo problemomis, sąlygomis ir aplinkybėmis nulemia, kaip mąstote ir jau­čiatės vidinėje tikrovėje.

Atminimai verčia kurti tas pačias patirtis    -. • r   -       *   "

Kiekvieną dieną matant tuos pačius žmones (kaip antai, viršinin­ką, sutuoktinį ir vaikus), atliekant tuos pačius veiksmus (kelionė į dar­bą, kasdienės užduotys, įprasta mankšta), lankantis tose pačiose vietose (pamėgtoje kavinėje, parduotuvėje ir darbovietėje), apžiūrinėjant tuos pačius objektus (savo namą, automobilį, dantų Šepetuką... netgi kūną), seni prisiminimai priverčia jus atkurti tas pačias patirtis.

Galėtume tarti, kad žmogaus protas visiškai valdomas aplinkos. Jūsų tapatybę nulemia išorinės sąlygos, nes su jomis tapatinatės. Ste­bite tikrovę jos pačios suformuotu protu ir taip redukuojate begalines kvantinio lauko tikimybių bangas į įvykius, atspindinčius jūsų proto būseną. Galite su manimi nesutikti ir tvirtinti, kad jūsų mintys nėra visiškai tapačios aplinkai, kad tikrovė nėra taip paprastai perkuriama. Tačiau atsižvelgdami į tai, kad smegenyse glūdi visi jūsų praeities įrašai ir kad protas yra sąmonės produktas, gausime pripažinti, jog tam tikra prasme mūsų mąstymas visada remiasi praeitimi. Į situacijas reaguodami smegenimis, kuriose lyg kompiuterio programoje įrašyti mūsų prisimi­nimai, sukuriate tiksliai praeitį atliepiančią proto būseną, nes smegenys iškelia visas su esamomis aplinkybėmis susijusias jose glūdinčias žinias ir patirtis. Pagal kvantinį dėsnį (kuriam, be abejo, esate pavaldūs), jūsų praeitis tampa ateitimi.

Supraskite štai ką: jeigu jūsų mąstymas remsis praeitimi, sukur­site tik praeities patirtis. Mąstydami ir jausdami žinomas mintis bei jausmus, kursite pažįstamas pasekmes ir nuolatos atkartosite tokį patį gyvenimą. Kadangi jūsų smegenys visiškai atspindi aplinką, kiekvieną rytą jutimai prijungia jus prie tos pačios tikrovės ir sužadina tokį patį sąmonės srautą.

Visa jutiminė informacija, kurią smegenys priima iš išorinio pa­saulio jums regint, uodžiant, girdint, jaučiant ir ragaujant, skatina jas mąstyti sutinkamai su pažįstama tikrove. Atmerkiate akis ir žinote, kad šalia gulintis asmuo yra jūsų sutuoktinis, nes jus sieja daug bendrųišgyvenimų. Išgirstate lojimą už durų ir suprantate, kad taip prašosi išleidžiamas laukan jūsų šuo. Pajuntate dieglį nugaroje ir atsimenate, kad tą patį jautėte vakar. Susiejate puikiai pažįstamą išorinį pasaulį su savimi (tiksliau, tuo, kuo save laikote), prisimindami save konkrečiame laiko ir erdvės taške.

Ėjimas senojo aš pėdomis

Jau aptarėme, kad jutimai primena mums, kas tokie ir kur esa­me, — taip mes prisijungiame prie savo tikrovės. Ką dauguma mūsų daro po to? Toliau einame giliai įmintomis senojo aš pėdomis - patys to neįsisąmonindami mąstome, kalbame ir veikiame pagal seną papra­timą.

Spėju, paprastai pabundate toje pačioje lovos pusėje, tokiu pat kaip visada judesiu užsimetate chalatą, pažvelgiate į veidrodį, kad atsi­mintumėte, kas esate, ir visiškai automatiškai apsiprausiate duše. Tada susišukuojate, kad jūsų išvaizda atitiktų kitų lūkesčius, mašinaliais ju­desiais išsivalote dantis. Geriate kavą iš to paties pamėgto puodelio ir valgote įprastus pusryčius. Apsirengiate striukę ir nėmaž nesusimąsty­dami ją užsisagstote.

Paskui nesąmoningai važiuojate automobiliu puikiai pažįstamu maršrutu į darbą. Ten atliekate gerai išmoktus veiksmus. Matote tuos pačius žmones, jie spaudo jumyse tuos pačius emocinius mygtukus, verčiančius jus mąstyti apie juos, savo darbą ir gyvenimą įprastas mintis.

Vėliau skubate namo, kad greitai pavalgytumėte ir suspėtumėte pažiūrėti mėgstamą pramoginę televizijos laidą, tada puolate į lovą, kad laiku užmigtumėte ir, išaušus rytojui, vėl skubėtumėte daryti viską iš naujo. Ar per tą dieną jūsų smegenys bent truputį pasikeitė?

Kodėl slapčia tikitės, kad jūsų gyvenimą aplankys kokios nors nau­jovės, jei kiekvieną dieną mąstote tas pačias mintis, atliekate tuos pa­čius veiksmus ir išgyvenate tas pačias emocijas? Ar ne taip būtų galimaapibrėžti beprotybę? Visi vienu ar kitu metu esame patekę į tokį uždarą ratą. Dabar bent jau suprantame, kodėl jis vis nesiliauja suktis.

Galima visiškai drąsiai teigti, kad asmuo, kurio gyvenimą ką tik nusakėme, kiekvieną dieną atkuria tokią pačią proto būseną. Jeigu aplinka yra proto tęsinys (ką užtikrintai sako kvantinio pasaulio mode­lis), protui išliekant tokiam pačiam, jūsų gyvenimas išsaugos status quo.

Pamąstykite taip: ar gali pakisti išvestis, jei [vedame vis tuos pačius duomenis? Kaip tikitės sukurti ką nors nauja, jei j nesikeičiančią aplin­ką nuolat reaguojate tokiomis pat mintimis?

Prilituoti prie sunkmečio

Kiekvieną dieną praleidžiant vis taip pat, suaktyvinamos tos pačios nervų sistemos grandinės, o tai gali turėti dar vieną pasekmę. Kaskart įprastai atsiliepdami į pažįstamą tikrovę (tai yra įjungdami tas pačias nervines ląsteles), nervinių ląstelių grandines „sulituojate" taip, kad jos atitiktų įprastas jūsų asmeninės tikrovės sąlygas, nesvarbu, geros jos ar blogos.

Neurologijoje egzistuoja principas, pavadintas Hebo dėsniu. Jo esmė tokia: kartu aktyvinamų nervinių ląstelių jungtys stiprėja. Hebo credo parodo, kad pakartotinai suaktyvinant tas pačias nervines ląsteles, joms bus vis lengviau susižadinti visoms vienu kartu. Ilgainiui tarp jų susiformuos ilgalaikiai santykiai.1

Žodžiu „lituoti" įvardiju tokį reiškinį, kai grupė neuronų išvien buvo sužadinti tiek daug kartų, kad tarp jų užsimezgė tam tikros ilga­laikės jungtys - pakartotinis sužadinimas juos tarytum sulitavo. Kuo dažniau konkrečios neuronų grandinės yra suaktyvinamos, tuo patva­resni darosi statiški nervinės veiklos maršrutai. Laikui bėgant bet kokia dažnai žmogaus mintijama mintis, atliekamas veiksmas ar puoselėja­mas jausmas virs automatišku ir nesąmoningu įpročiu. Kai jūsų protui

*    Donald O. Hebb (1904-1985) - Kanados psichologas, padaręs didelę įtaką neu­ropsichologijos srityje. (Vert. past.)tokią didelę įtaką daro aplinka, ji raidiškai tampa įpročiu, tai yra įeina į jūsų protą.

Taigi vis mąstydami tas pačias mintis, kartodami tuos pačius veiks­mus ir jausdami tas pačias emocijas, pradėsite lituoti savo smegenų ląsteles į ribotą grandinę, kuri tiesiogiai atspindės jūsų ribotą tikrovę. O tai pačiai proto būsenai bus vis lengviau savaime atsikurti kiekvieną dienos akimirką.

Sis nekaltas reakcijų ciklas įtvirtina smegenyse konkrečią išorinę tikrovę. Kuo dažniau sužadinsite tas pačias smegenų grandines, reaguo­dami į išorinį gyvenimą, tuo labiau smegenys atitiks jūsų asmeninį pa­saulį. Jus prie gyvenimo sąlygų prikaustys neurocheminės jungtys. Lai­kui bėgant, jūsų mąstymas bus įspraustas į tam tikrus ganėtinai siaurus rėmus, nes smegenyse bus suaktyvintas baigtinis grandinių rinkinys, sukursiantis tiksliai apibrėžtą mentalinį parašą. Sis parašas paprastai vadinamas asmenybe.

Kaip išsiugdote įprotį būti savimi

Dėl šio neuronų susisaistymo vidinė proto tikrovė ir išorinio pa­saulio tikrovė tampa beveik neatskiriamos. Jei, pavyzdžiui, negalite liautis mąstę apie savo problemas, protas ir gyvenimas susilies į vienį. Objektyvusis pasaulis nudažo subjektyvųjį protą, o tikrovė, kaip žino­ma, klusniai prisiderina prie jo. Jūs pasiklystate sapno iliuzijoje.

Tatai taip pat galima pavadinti vėžėmis, į kurias visi įpuolame. Esmė ta, kad kartojame ne tik tuos pačius veiksnius, į mus šaknis su­leidžia ir nuostatos bei jausmai. Taigi įprotį būti savimi išsiugdote tap­damas aplinkos vergu. Jūsų mąstysena prisitaiko prie gyvenimo sąlygų ir štai jūs, kvantinis stebėtojas, žvelgiate į begalinę būtį per tos pačios spalvos akinius ir įtvirtinate vis tą pačią tikrovę. Jūs kaip mašina rea­guojate į išorinį, pažįstamą ir nekintantį pasaulį.

Skirtingai nei Bilo Murajaus (Bill Murray) suvaidintas persona­žas filme „Švilpiko diena", jūs net nebandote kovoti su nenutrūkstama monotonija. Dar blogiau, kad į šį uždarą ratą jus įkišo ne kokia nors paslaptinga neregima jėga, — jūs pats esate šio rato kūrėjas.

Geroji naujiena ta, kad pats sukūręs uždarą ratą, vien savo pastangmis galite jį ir sunaikinti.

 

Kvantinis tikrovės modelis sako, kad norint pakeisti gyvenimą, reikia iš pagrindų keisti mąstyseną, elgseną ir jauseną. Turime pakeisti savo būties būvį.

 

Kadangi mąstysena, elgsena ir jausena yra esminiai mūsų asmenybės dėmenys, būtent asmenybė kuria asmeninę tikrovę.

 

Taigi naują asmeninę tikrovę, naują gyvenimą sukursite, susikurdami naują asmenybę. Turite tapti kitu žmogumi, nei dabar esate.

 

Keistis - tai mintimis ir elgesiu pranokti dabartines aplinkybes bei aplinką.

 

Didybė - tai nepalaužiama ištikimybė svajonei

Prieš pradėdamas nagrinėti būdus, padėsiančius mintimis pranokti savo aplinką ir taip atsikratyti įpročio būti savimi, noriu jums šį tą priminti.

 

Mąstymas gali pranokti esamą tikrovę. Visos šios asmenybės turėjo ateities tikrovės viziją, kuri tuomet egzistavo jutimais neapčiuopiamu kvantinio lauko tikimybės pavidalu. Ir, atėjus laikui, kiekvienas jų pavertė savo vidinio pasaulio viziją tikrove.

Minėtas asmenybes sieja tai, kad visos jos puoselėjo svajonę ar tikslą, kuris buvo daug didesnis už jas pačias. Visi šie žmonės tikėjo tam tikra ateities versija, kuri jų protuose buvo tokia tikra, kad jie gyveno savo svajone, lyg ši jau būtų išsipildžiusi. Jie nematė jos akimis, negalėjo išgirsti, paragauti, užuosti ar kitaip pajusti, tačiau svajonė buvo taip juos užvaldžiusi, kad jų veiksmai pirma laiko atitiko potencialią tikrovę. Kitaip sakant, jie elgėsi taip, lyg vizija jau butų tapusi tikrove.

 

Atminkite, kad visas norimos tikrovės pasireiškimo detales paliekame aukštesniajam protui.

.

Netrukus išsiaiškinsime, kad aplinka įveikiama, įveikiant kūną ir laiką. Prisiminkime Gandį - išorinio pasaulio situacija (aplinka) jo nepaveikė, jis nesirūpino dėl savo pojūčių ir nesuko sau galvos, kas jam gali nutikti (kūnas), nesijaudino, kiek prireiks laukti, kol laisvės svajonė išsipildys (laikas). Gandis paprasčiausiai žinojo, kad anksčiau ar vėliau visi šie dėmenys paklus jo ketinimams.

 

Mentalinė repeticijai kaip mintys tampa patirtimis

Neurologija įrodė, kad galime keisti smegenų būseną, - taigi ir elg­seną, nuostatas bei įsitikinimus, - vien mintydami kitas mintis (kitaip tariant, aplinkai likus tokiai pat).

 

Pasitelkus mentalinę repeticiją (pakartotinai įsivaizduojant, kad atliekame konkretų veiksnią), smegenų ląs­telių grandinės persitvarkys taip, kad atspindėtų mūsų tikslus.

 

Mintys gali tapti tokios realios, kad smegenys jas priima už gryną pinigą - kaip fizinę tikrovę.

 

Žodžiu, smegenų biocheminę struktūrą galima pertvarkyti anksčiau realaus patyrimo išoriniame pasaulyje.

 

penkias dienas po dvi valandas mintimis repetavę vienos rankos pratimą pianinu (nė sykio neprisiliesdami prie instrumento klavišų), pademonstravo tokius pat pokyčius smegenyse, kaip ir žmonės, tą patį laiką jfeiffett atlikę identiškus pirštų judesius ant pianino klavi­šų2.

 

 

 Funkcinė smegenų skenografija parodė, kad visi tyrimo dalyviai suaktyvino ir išplėtė neuronų grupes toje pačioje smegenų srityje.

 

Iš esmės tiriamieji, ganias ir akordus repetavę mintimis, išsiugdė tokį patį sniegenų grandinių skaičių, kaip ir fiziškai barškinę pianino klavišus.

 

Tyrimas atskleidžia du svarbius dalykus.

1.Jis patvirtino, jog galime pakeisti smegenis keisdami mąstymą,

2be to, parodė, kad susitelkus j vieną tikslą, smegenys nebeskiria vidinio proto pasaulio ir išorinės aplinkos.

3.Taip mūsų mintys gali tapti patirtimis.

Ši samprata nepaprastai svarbi kiekvienam, siekiančiam senus įpročius pakeisti naujais, tai yra apkarpyti senus neuronų ryšius ir iš­auginti naujus jų tinklus. Todėl įdėmiau panagrinėkime, kaip mokėsi asmenys, pirštais neišgavę nė vienos natos.

Nesvarbu, kokiu iš dviejų aptartų būdų įgauname įgūdžių, poky­čiams smegenyse atsirasti reikalingi keturi dėmenys:

1mokymasis,

2praktinės instrukcijos, arba žinios,

3dėmesio sutelkimas

4ir kartojimas.

Mums mokantis, susidaro nauji sinapsiniai ryšiai; žinios padeda įtraukti kūną, kad įgytume naujos patirties, kuri vėliau papildys sme­genis. Kai- sutelkiame dėmesį ir vis kartojame naują įgūdį, smegenys ima keistis.

Tiriamųjų grupė, fiziškai grojusi gamas ir akordus, išsiugdė naujas smegenų grandines, nes vadovavosi šia formule.

Mintyse repetavę dalyviai taip pat jos laikėsi, tik į mokymąsi neį­traukė kūno. Jie gan lengvai įsivaizdavo save grojančius pianinu.

Atminkime, kad po tokių mentalinių repeticijų jų smegenyse atsi­rado tokių pat neurologinių pokyčių, kaip ir dalyvių, iš tikrųjų groju­sių pianinu, smegenyse. Nauji neuronų tinklai, ar ryšiai, rodo, kad jie išties grojo ganias ir akordus, net jeigu nepatyrė to fiziškai. Galėtume tarti, kad jų smegenys „gyveno ateityje", pirma fizinio įvykio.

Dėl padidėjusios žmogaus smegenų priekakčio žievės ir unikalaus mūsų gebėjimo susitelkti į mintį labiau nei į bet ką kita, priekinės sme­genys gali savaime „nutildyti" išorinę aplinką, kad apdorojama būtų vien tik ši kryptinga mintis. Tokiu atveju mus taip užvaldo vaizduotė, kad atitinkamos nervinių ląstelių jungtys susidaro mums net neišgyve­nus realaus įvykio. Jeigu galime keisti savo vidinę būseną nepaisydami aplinkos, o tada ryžtingai priimti idealą ir išlikti į jį susitelkę pakanka­mą laiko tarpą, smegenys aplenks aplinką.

Taigi mentalinė repeticija yra svarbus įrankis, padedantis atsikra­tyti įpročio būti savimi. Jei be paliovos mąstysime apie ką nors, už­miršdami visa kita, ateis laikas, kai ši mintis taps patyrimu. Tuomet susidarys tą patyrimą atspindinčios nervinių ląstelių jungtys. Vadinasi, mintys bus pakeitusios smegenų struktūrą. Dabar pamąstykite apie štai ką: mentalinės repeticijos procesą galima pasitelkti siekiant bet kokio tikslo.

Sužadindami smegenyse pokyčius, prieš įvykstant trokštamam ateities įvykiui, sukursite reikiamas neuronų grandines, leisiančias jums elgtis sutinkamai su savo ketinimu, šiam dar neįsikūnijus gyvenimo tikrovėje. Mintyse repetuodami geresnes mintis ir veiksmus, taip pertvarkysite nervų sistemos techninę įrangą, kad ši parengs jus naujam įvykiui.

Tiesą pasakius, tai dar ne viskas. (Kaip tikriausiai supratote, šioje knygoje smegenų technine įranga vadinu fizines smegenų struktūras,

jų anatomiją iki pat neuronų.) Vis tobulindami šią techninę įrangą, galiausiai sudarysite sąlygas rastis naujai programinei įrangai. O tada ši programa galės veikti savaime.

Atėjus laikui pademonstruoti viziją, besiskiriančią nuo esamų aplinkos sąlygų, veikiausiai jau būsite pasirengę mąstyti ir veikti užti­krintai, be jokių svyravimų. Kuo aiškesnį savo elgsenos ateities įvykio metu vaizdinį susikursite ir kuo labiau jį įtvirtinsite, tuo lengviau jums bus išties patirti naują būties būvį.

Ar tikite ateitimi, kurios kol kas nematote ir nepatiriate kitais ju­timais? Ar mąstėte apie šią ateitį tiek, kad smegenys pasikeistų ir pra­lenktų fizinį įvykį? Jei taip, jūsų smegenys - nebe praeities saugykla, jos tapo ateities žemėlapiu.

Žinant, kad mąstydami kitokias mintis galime pakeisti smegenų struktūrą, kyla kitas klausimas. Ar įmanoma pakeisti kūną taip, kad jis pirma laiko patirtų siekiamas aplinkybes? Negi protas pajėgus padaryti ir tai? Likite su manimi.