KVANTINIS KARYS


 

kurtą mitologiją. Gyvenimo žaidimas sukurtas taip, kad kiekvienas galėtų jį žaisti pagal savas taisykles. Nėra jokių apribojimų- galime kūrybiškai rinktis, kuo tikėti, ir tikėti tuo, ką pasirenkame.


 

6 skyrius


 

PROTO GALIŪNAI

Meistru tampa tik tas,

kuris nesiliauja mokytis.

(George'aš Leonardas)

Kvantiniai kariai visų pirma yra proto galiūnai. Mintyse ma­tome atsiveriančias galimybes ir suvokiame, kaip jas išnaudoti. Ži­nome, kad mūsų sėkmės raktas yra sugebėjimas valdyti bei lavinti savo protą, todėl atkakliai tuo užsiimame. Kiekvieną dieną moko­mės vis geriau suprasti kvantinės tikrovės dėsnius, pinti energijos voratinklį, ugdyti charakterį, stiprinti valią, sutelkti dėmesį ir la­vinti vaizduotę. Taip reguliariai praktikuodamiesi pažįstame save ir imame vis labiau vertinti savo unikalią vietą visatoje, kurioje nėra neįmanomų dalykų.

Kvantinio kario pasiruošimas nepaprastai primena profesio­nalių sportininkų treniruotes, per kurias jie mokosi meistriškai val­dyti savo kūną ir pasiekti geriausių rezultatų. Jau seniai domiuosi tuo, kaip ruošiami sportininkai, pažįstu ne vieną profesionalų atletą bei aukščiausio lygio trenerį, tad galiu pagrįstai tvirtinti, kad kvan­tinių karių ir sportininkų lavinimo panašumų tiesiog neįmanoma nepastebėti. Ir vieni, ir kiti treniruojasi reguliariai, yra tvirtai apsi­sprendę tobulėti, turi aiškius tikslus ir visada siekia pergalės. Taigi iš elitinių sportininkų treniruočių yra ko pasimokyti.


 

KVANTINIS KARYS

Meistriškumo ugdytojas ir knygos Vidinis meistriškumas (Inner Excellence) autorius Džimas Merfis (Jim Murphy) gerai iš­mano, ko reikia čempionams. Jis dirbo su daugeliu profesionalių sportininkų ir ne vienam olimpiečiui padėjo užlipti ant nugalėtojų pakylos. Merfis žino, kaip tapti geriausiu, o mes su juo turėjome nemažai progų palyginti abiejų rūšių treniruočių panašumus.

„Norint pasiekti geriausių rezultatų, būtina laikytis tam tikrų sąlygų, - pasakojo Džimas. - Aukščiausio lygio sportininkams, ku­riems pavyksta sužibėti, būdingos trys savybės: aiškus protas, su­telkta energija ir tvirtas tikėjimas. <...> Visgi lemiamas vaidmuo tenka jų mąstymui. Būtent mąstymas čempioną padaro čempionu.

Tai, ką sportininkai pasiekia, kaip treniruojasi ir kaip var­žosi, galiausiai priklauso nuo jų mąstymo. Jeigu sportininkas nori parodyti visas savo galimybes, jis turi visiškai pasitikėti savo jėgomis. Taigi geriausi sportininkai mokosi valdyti savo mintis ir jausmus, lavina gebėjimą susitelkti ir visiškai susitapa­tinti su procesu."1

Raginu atkreipti dėmesį j žodj „susitapatinti", nes būtent taip savo pasirengimą apibūdina kvantiniai kariai. Jeigu regulia­riai lavinamės ir nepaleidžiame iš akių savosios vizijos, pokyčiai mumyse tampa pastebimi. Kitaip tariant, mintys ir įsitikinimai įsi­kūnija mumyse, arba mes su jais susitapatiname.

Kiekvieno mūsų smegenyse esanti neuroninių jungčių sis­tema jau nuo gimimo užprogramuota sėkmei, tačiau norint pa­siekti aukštumas vien to nepakanka. Kad taptume tikrais minčių galiūnais, turime įdėti kur kas daugiau pastangų. Atverti visą savo potencialą galima tik atkakliai praktikuojantis, tačiau mes, kariai, apsisprendėme tai padaryti. Be to, treniruotės nėra tik būdas pa­siekti sėkmę - tai kelias tapti žmogumi.

„Labai svarbu įprasti treniruotis kiekvieną dieną, - aiški­no Merfis. - Geriausių sportininkų treniruočių programos apima visas gyvenimo aplinkybes, netgi dieną prieš varžybas, varžybų dieną, laiką prieš varžybas, per varžybas ir po jų. Laikui bėgant, sportininkai susikuria savo sėkmės receptą, kuris jiems yra veiks­mingas ir kurio jie griežtai laikosi. Be to, jie treniruoja ne tik kūną, bet ir psichiką, ir net dvasią - tai padeda jiems sutelkti energiją.


 

6 skyrius. PROTO GALIŪNAI

Tad, jei būsite tvirtai įsitikinę ir reguliariai treniruositės, jums pa­vyks. Svarbiausia treniruotis."

PROTO LAVINIMAS

Kvantinio kario sėkmė taip pat priklauso nuo reguliarių tre­niruočių. Remdamiesi tvirtais įsitikinimais ir atkakliai lavindamie­si galime pasiekti bet ką. Visgi, prieš pradėdami proto treniruotes, turime labai aiškiai suprasti, kas jis yra ir kaip jis suformavo mus tokius, kokie esame. Dabar susikaupkite ir įsigilinkite į tai, ką ke­tinu pasakyti, nes kitas sakinys - tai raktas į savęs pažinimą. Mūsų protas nėra mes. Tai suprasti labai svarbu, nes kitaip apgaudinėsime save. Mes taip įpratome tapatintis su savo protu, jog pamiršome, kad mūsų esybė yra kur kas didesnė už mąstančiąja jos dalį. Kaip rankos ir kojos tėra mūsų kūno dalys, bet ne mes, taip ir protas tėra vienas iš žmogaus esybės elementų. Turime nuolat sau tai priminti, nes kitaip būsime savo proto apgauti ir supančioti. Taigi toliau apie mus ir mūsų protą kalbėsiu kaip apie skirtingus dalykus, nes jie to­kie ir yra. Galbūt tai skambės keistai, tačiau šis atskyrimas padės geriau suprasti, kokios sudėtingos būtybės esame. Aiškiau suvoksi­me, kaip galvojame apie save, ir mūsų, kaip karių, treniruotės taps efektyvesnės.

Protas mano, kad vienintelis jo uždavinys - kurti mintis, ir jis tai daro pasitaikius menkiausiai progai. Leisdami protui daryti, ko užsimano, tampame nuo jo priklausomi. Tačiau iš tiesų turėtų būti atvirkščiai. Mes laviname protą, kad jis taptų ištikimas mūsų tarnas, atsakingas už jam pavestas užduotis. Mokome protą galvoti tas mintis, kurias jam parenkame, ir klausytis mūsų nurodymų. Mo­kome jį karybos.

Sąmoningasis mūsų protas turi tris pagrindines funkcijas -jis yra valios saugotojas, pasąmonės vartų sergėtojas ir raštų audėjas. Šie terminai ne psichologiniai, tad nesivarginkite jų ieškoti vadovėliuose -tai mitinės sąvokos, vaizdingai apibūdinančios psichologines funkci­jas. Nusprendžiau būtent taip apibūdinti protą, nes praktika rodo, jog mitinius terminus suvokti yra kur kas lengviau nei techninius. Protui taip lengviau suprasti savo pareigas, be to, šie pavadinimai, įtraukti į mūsų mitologiją, padeda atskleisti visatos paslaptis.


 

KVANTINIS KARYS

Protas, kaip valios saugotojas, turi mums didelę galią, nes kontroliuoja mūsų mintis ir veiksmus. Juk kas palenkia žmogaus valią, tas valdo jo asmenybę! Tiesa, kartais valią stengiasi užgrobti pasąmonė (apie tai pakalbėsime kituose skyriuose), tačiau įprasto­mis aplinkybėmis būtent protas nusprendžia, ką veiksime ir kaip gyvensime. Protas parenka ir mūsų įsitikinimus. Ne mes kūrėme savo tikrovės modelį, vadovaudamiesi savo pasirinkimais ar vizi­ja, - protas jį suformavo pagal savo požiūrį ir ypatumus, o kadangi tapatiname save su savo protu, net nepastebėjome, kaip tai įvyko. Jeigu nesimokysime būti kvantiniais kariais, rizikuojame amžiams likti proto sukurto tikrovės modelio nelaisvėje, priimti jo siūlomus įsitikinimus ir aklai vykdyti nurodymus. Taigi protas, kaip valios saugotojas, valdo mūsų asmenybę ir nėra linkęs lengvai tos valdžios atsisakyti. Visgi iš tiesų protas nėra valios valdovas -jis valios sau­gotojas, tad gali būti išmokytas saugoti valią išmintingai, o savo ga­lia naudotis apdairiai. Kai dvasiškai prabusime, kitos mūsų esybės dalys valią kontroliuos kartu su protu, tačiau tai įvyks vėliau.

Sena patarlė byloja, kad protas - nuostabus tarnas, bet neti­kęs šeimininkas. Tai tiesa, todėl mes vėl perimsime vairą, lavindami protą ir padėdami jam atrasti tikrąją savo vietą nuolat besivystan­čioje mūsų asmenybėje. Jei tai jus stebina, reiškia pamiršote, kas iš tiesų esate.

Antroji mitinė proto funkcija yra pasąmonės vartų sergėto­jas. Kai mūsų protas pirmą kartą išgirsta šią sąvoką, kuri iš tikrųjų apibūdina jo darbą, jis gerokai nustemba, nes greičiausiai anksčiau niekada neįsivaizdavo turįs dar ir tokias gana paslaptingas pareigas. Visgi, kol protas nesupras, ko iš jo reikalaujama, jis nesuvoks ir savo vaidmens formuojant mūsų esybę. O kol kas jis dar nesupran­ta, kad tik reguliariai lavindamasis suvoks didžiąsias tiesas ir ims suprasti visatos paslaptis. Juk iš tiesų protas sugeba kur kas dau­giau, nei tiesiog mąstyti!

Pradėjus treniruoti mintis, protą tiesiog apstulbina atsive­riančios galimybės - o tai yra labai gerai. Entuziastingas jo po­žiūris į mokymąsi mums tik naudingas, nes tada protas mieliau bendradarbiauja. Mes parodome protui lavinimosi naudą - apdo­vanojimą, kurio siekiant verta žaisti su mumis vienoje komandoje.


 

6 skyrius. PROTO GALIONAI

O protas nepasotinamas - jis tiesiog alksta žinių ir trokšta viską suprasti. Tad mes gudriai naudojamės šia jo savybe, įtikindami imtis vis naujų užduočių. Jei taip nesielgsime, ko gero, teks įsiti­kinti, kad protas gali būti labai užsispyręs ir visiškai nenorėti keis­tis. Taigi mes jį persiviliojame į savo pusę, įtikindami palaikyti mūsų pasaulėžiūrą, ir užsitikriname, kad protas irgi siektų tų pačių lavinimosi tikslų. Tai tampa abiem pusėms naudingu susitarimu, kurį vykdant visos savojo „Aš" dalys ima suvokti bendradarbiavi­mo viena su kita privalumus.

Protas, kaip pasąmonės vartų sergėtojas, privalo stebėti, ko­kios mintys ir idėjos apsigyvena pasąmonėje, bei užtikrinti, kad jos atitiktų mūsų gyvenimo tikslus. Pasąmonė neabejoja iš sąmonės gaunama informacija, todėl pastaroji privalo budriai stebėti, kokias mintis kuria. Ši nauja pareiga paįvairina nuolat veiklos ištroškusio proto kasdienybę, ir jis mielai imasi naujos užduoties. Taigi mes vėl ir vėl mintyse kartojame mitines proto funkcijas, kol protas ga­liausiai priima ir supranta, kokį unikalų vaidmenį jam tenka atlikti formuojant mūsų likimą.

Trečioji proto pareiga - raštų audėjas. Kiekviena prote ky­lanti mintis, ypač lydima emocijų, norų ar ketinimų, netrukus tampa energiniu modeliu. Nuolat kartojamos šios mintys susipina į aiškų raštą, kurį perima pasąmonė.

Daugelis kvantinių minčių galios metodų iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti apgaulingai paprasti, tačiau nuolat juos praktikuojant įmanoma pasiekti stulbinamų rezultatų. Kita vertus, protas yra tin­gus ir užsispyręs, todėl teks gerokai pasistengti, jei norėsime perim­ti vairą į savo rankas. Būtent todėl mes kasdien ir lavinamės. Be to, negalime protui skirti vienodų užduočių. Protas lengvai pasiduoda nuoboduliui, todėl reikia įvairiais būdais jį skatinti ir mesti jam iš­šūkius. Jis turi aktyviai dalyvauti visoje mūsų veikloje, nes kitaip netruks grįžti prie senųjų įpročių. Taigi lavindami protą turime būti kūrybingi ir vengti rutinos.

Proto mankšta šiek tiek primena treniruotes sporto salėje, per kurias tobuliname kūną ir ugdome fizinę ištvermę. Proto „sporto salėje" tenka rinktis specialius minčių galios pratimus, kurie padeda pinti energijos modelius ir gilinti supratimą.


 

KVANTINIS


 

6 skyrius. PROTO GALIŪNAI


 

 


 

Ši praktika stiprina ir drausmina protą. Be to, nusprendę re­guliariai jj lavinti bei laikydamiesi šio įsipareigojimo, stipriname valią. Posakis „valios jėga" gimė neatsitiktinai - valia yra galinga, o reguliarios proto treniruotės valią dar labiau sustiprina. Stipri valia padės mums įgyvendinti geriausius ketinimus.

Kvantinio kario treniruotės prasideda nuo proto pratimų, ku­riuos būtina daryti kasdien. Skirkite joms po 20-30 minučių per dieną. Jei norite, galite lavintis ir ilgiau (kai kurie iš jūsų tikriausiai taip ir darys), tačiau atminkite, kad norėdami pamatyti rezultatus neprivalote mankštintis valandų valandas. Netgi skyrus nedaug lai­ko galima labai daug pasiekti, jei tik proto mankšta taps kasdieniu įpročiu. Tai - pati svarbiausia sąlyga. Proto treniruotėms geriau nu­matyti po dvidešimt minučių kiekvieną dieną, negu po dvi valandas du kartus į savaitę, todėl siūlau apsiriboti dvidešimčia minučių ar pusvalandžiu. Mūsų tikslas - įprasti lavinti protą kasdien.

APMĄSTYMAS

Pirmasis pratimas - apmąstymas, arba kontempliacija. Aš jį pasirinkau ne veltui - tai puikus būdas ir lavinti protą, ir ge­riau suprasti kvantinius visatos dėsnius. Apmąstydami šias tiesas, peržengiame paviršutiniško supratimo ir intelektualinio smalsumo ribas bei neriame į jų gelmę, todėl galime iš arčiau jas pažinti, pajusti ir suprasti.

Apmąstymas, arba kontempliacija - tai nurodymas protui gal­voti apie kokį nors mūsų pasirinktą dėsnį, faktą ar teiginį. Ši prakti­ka teikia dvejopos naudos. Pirmoji ir akivaizdžiausia nauda yra ta, kad, apmąstydami kokius nors dalykus kelias savaites ar mėnesius, imame kur kas geriau juos pažinti. Supratimas gilėja, viena po kitos rutuliojasi idėjos ir mintys, kurios vėliau jungiasi it dėlionės detalės, atverdamos kur kas sudėtingesnį, tačiau aiškesnį vaizdą. Tai labai svarbu, nes vis giliau suprantant kvantinės tikrovės dėsnius, kažkas stiprėja mūsų viduje ir gebame vis geriau dirbti su minčių galiomis.

Antrasis apmąstymo privalumas (kurį aš kartais vadinu slap­tąja nauda) yra tas, kad sutelkdami mintis stipriname ir drausmina­me protą. Kasdienė apmąstymo praktika padeda protui judėti tokio­mis kryptimis ir mąstyti tokias mintis, kokias mes jam nurodome,


 

 


 

o ne tas, kurias protas atsitiktinai pasirenka pats, nes yra linkęs taip elgtis. Kontempliacija taip pat didina minčių galias. Taigi protas nuolat galvoja ir nesiliaus galvoti, nesvarbu, ar mes jį nukreipsime, ar ne, tačiau nukreipdami mintis mes pasiekiame ne tik norimų re­zultatų, bet ir patenkiname natūralų proto poreikį mąstyti.

Praktikuodami kasdienę kontempliaciją netrukus pradedame giliau suprasti tai, ką apmąstome. Tiesiog stebėtina, kiek daug nau­jų įžvalgų atsiveria jau per pirmąsias kelias dienas, tačiau tai - tik blankūs šešėliai tų suvokimo gelmių, į kurias galėsime pažvelgti, jei nesiliausime praktikuotis.

Kontempliacijos tikslas yra sutelkti protą į vieną idėją, tuo pat metu leidžiant jam tyrinėti ir vystyti su ja susijusias mintis. Tarkime, jog pasirinkote kvantinės tikrovės dėsnį: „Sąmonė audžia energijos voratinklį ir nukreipia energiją" ir nukreipėte protą jį apmąstyti. Pir­miausia tiesiog kartoj ate šį teiginį, o paskui imate stebėti, kokios mintys ar idėjos kyla jūsų sąmonėje. Apmąstydami galite atrasti, koks jautrus yra energijos voratinklis ir kaip smarkiai jis reaguoja į jūsų mintis. Tada staiga suvoksite, kad jei energijos voratinklį lemia jūsų mintys, turite atidžiai stebėti savo mąstymo procesus. Taip pat galite susitelkti į tai, koks nuostabus yra pasaulis, kuriame sąmonė sąveikauja su energijos tinklu. Kontempliacija atskleidžia daugybę idėjų, minčių ir sąvokų, kurias verta apmąstyti. Protui staiga atsive­ria tokie dalykai, apie kokius anksčiau nebuvote nė pagalvoję.

Vos per penkias minutes protas pajėgus sugalvoti daugybę naujų ir skirtingų minčių apie tai, ką apmąsto. Žinoma, neišvengsite ir to, kad protas nukryps į šalį, o mintys ims suktis apie vakarienę ar kokius nors rytojaus reikalus; staiga pastebėsite, kad jau visiškai nebėgaivojate apie tai, kaip sąmonė sąveikauja su energija. Supra­tę, kad mintys visiškai nukrypo nuo pradinio teiginio, nukreipkite jas atgal. Nors atrodo, kad penkios minutės - visai neilgas laikas, nustebsite pastebėję, kiek daug kartų protas išklydo iš kelio, ypač vos pradėjus taikyti šį metodą. Kartais jo susitelkusio išlaikyti nepa­vyksta net trisdešimt sekundžių... Tačiau nenusiminkite. Pagal kelis pirmuosius bandymus negalite spręsti apie savo sugebėjimą susi­kaupti, tad beveik nekyla abejonių, kad lengva nebus. Visgi lavinant protą sutelkti jį tampa vis lengviau ir lengviau.