Stebuklas.mobi Pagrindinis stebuklas – tai charakterio ir pasaulėžiūros pasikeitimas |
LIGOS TRANSFORMAVIMAS NUŠVITIMĄ
Jei kas nors rimtai serga ir visiškai sutinka su tuo, kas jiems nutiko, bei yra nuolankūs Ligai, tai ar jie neatsisako noro pasveikti? Ar tokiu atveju jie gali efektyviai kovoti su liga?
Nuolankumas yra besąlygiškas vidinis sutikimas su tuo, kas yra. Kalbame apie jūsų gyvenimą - apie Dabar - o ne apie gyvenimo sąlygas ar aplinkybes, ne apie vadinamąją gyvenimo situaciją. Apie tai jau buvo kalbėta.
Liga yra kaip tik gyvenimo situacija. Ji turi savo praeitį ir ateitį. Praeitis ir ateitis sudaro nepertraukiamą tąsą, kol savo buvimu čia ir dabar suaktyvinate šios akimirkos jėgą. Kaip jau žinote, po įvairiomis laikinomis gyvenimo sąlygomis slypi gilesnis, esmingesnis dalykas: jūsų Gyvenimas, pati nuo laiko nepriklausanti jūst| Esatis.
Kai nesunku būti čia ir dabar, nėra ir jokių ligų. Tikėjimai etikete, kurią kažkas užklijavo ant jūsų sąlygų, palaiko jas, suteik i.i joms energijos, todėl iš laikino pusiausvyros praradimo sukinu regimai tvirtą tikrovę. Kai esame šioje akimirkoje ir mintimis ui' klijuojame jai jokios etiketės, sumažiname ligą iki vieno ar kt-K i"
veiksnių: fizinio skausmo, silpnumo, nepatogumo ar negalios. Štai kam jūs būnate nuolankūs - šiai akimirkai, o ne ligai. Leiskite, kad kančia pastūmėtų jus į Dabar, į intensyvų, sąmoningą buvimą šioje akimirkoje.
Nuolankumas nepermaino to, kas yra, bent jau tiesiogiai to neveikia. Nuolankumas transformuoja jus pačius. O kai jūs perkeičiami, transformuojasi visas pasaulis, nes pasaulis - tai tik jūsų sąmonės atspindys. Apie tai jau kalbėjome.
Kvaila pulti veidrodį, jeigu jums nepatinka jame atsispindintis jūsų atvaizdas. Nors būtent tai darote, kai ko nors nepripažįstate. O puolę veidrodį, suprantama, atsitrenkiate į stiklą, taigi vaizdas tarsi puola jus. Tačiau jei sutinkate su vaizdu, kad ir koks jis yra, jei esate jam draugiški, jis būtinai taps draugiškas jums. Taip keičiasi pasaulis.
Liga nėra problema. Jūs esate problema patys sau - tol, kol jus valdo jūsų protas. Todėl susirgę nesijauskite kalti. Nekeiksnokite nei gyvenimo, kad buvo jums blogas, nei savęs. Visa tai grynas priešinimasis. Jei susirgote, tegu liga padeda jums nušvisti. Kad ir kas atsitiktų „bloga", tepadeda tai jums atbusti. Nesuteikite ligai laiko matmens. Neleiskite jai išplisti į praeitį ir ateitį. Tepadeda ji jums intensyviai ir sąmoningai būti vien čia ir dabar — ir žiūrėkite, kaip visa tai baigsis.
Būkite alchemikai. Perkeiskite visus metalus į auksą, kančią -į sąmoningumą, nelaimę — į nušvitimą.
Gal jūs rimtai sergate ir dabar pykstate ant manęs už tai, ką pasaldau? Tai yra tvirtas įrodymas, kad liga tapo jūsų savimonės dalis, kad jūs, saugodami savo tapatumą, drauge saugote ligą. Sąlygos, kurias pavadinote „liga", neturi nieko bendra su tuo, kas iš tiesų esate.
226
227
KAI IŠTINKA NELAIMĖ
Kol dauguma planetos gyventojų vis dar pasąmoninga, tiktai sudėtinga ribinė situacija gali pralukštenti kietą ego kiaukutą, pažadinti nuolankumą ir parodyti kelią į atbudimą. Ribinės aplinkybės kyla tada, kai kokia nors nelaimė, netikėtas gyvenimo posūkis, didelė netektis ar kančia supurto visą jūsų pasaulį ir įprasta egzistencija netenka buvusios prasmės. Tai akistata su mirtimi - fizine ar psichologine. Protas, šio pasaulio kūrėjas, žlunga. O iš senojo pasaulio pelenų gimsta naujas.
Žinoma, nėra jokios garantijos, kad šios aplinkybės sukels būtent tokius pokyčius, tačiau galimybė visada yra. Kai kurių žmonių priešinimasis tokiais atvejais tik sustiprėja ir nubloškia juos į pragarą. Kiti išsiugdo tik dalinį nuolankumą, bet ir tai padeda pajausti iki tol nepatirtą dvasios giedrumą ir ramybę: ego dengiantis kiaukutas ima aižėti ir pro jį prasiveržia Esaties spindesys.
Ribinės situacijos padaro daugybę stebuklų. Žinomi atvejai, kai mirties bausmės laukiančių žmogžudžių ego išsisklaido ir juos užlieja neapsakomas džiaugsmas ir palaima. Mirties akivaizdoje, kai jų vidinis priešinimasis labai sustiprėja ir sukelia nepakeliamas kančias, jie būna priversti priimti tai, kas šiaip jau yra visiškai nepriimtina. Jie priverčiami nusileisti. Tuo būdu jie įgyja galimybę patirti malonės būseną, su kuria kartu ateina išganymas: visiškas atsisiejimas nuo praeities. Ir, suprantama, ne ribinė situacija suteikė malonę ir išganymą - tai įvyko dėl kilusio nuolankumo.
Taigi, kad ir kokia nelaimė ištiktų: liga, namų, turto ar pači ė ties visuomenėje praradimas, artimų ryšių nutrūkimas, mylimo asmens mirtis ar kančia, pagaliau jūsų pačių artėjanti mirtis, -
žinokite, kad visa tai turi antrąją pusę, kad tarsi alchemikai esate tik per žingsnį nuo skausmų ir kančių metalo virtimo į auksą. Sis vienas žingsnis yra nuolankumas.
Netvirtinu, kad tokios aplinkybės padarys jus laimingus. Nebūtinai. Bet skausmas ir baimė persimainys į vidinę ramybę ir gieil ra, sklindančią iš pačių gelmių - iš paties Neišreikštumo. Tai Dievo ramybė, viršijanti bet kokį supratimą. Laimė palyginti yra pa kankamai lėkštas dalykas. O kartu su šia spindinčia ramybe kyla suvokimas - ne prote, o jūsų Esaties gelmėse - kad esate amžini, nemirtingi. Tai ne tikėjimas. Tai yra absoliutus tikrumas, nereikalaujantis jokio išorinio patvirtinimo iš jokio antrinio šaltinio.
KANČIOS VIRTIMAS RAMYBE
Skaičiau apie vieną Graikijos filosofą stoiką, kuris, išgirdęs apie tragišką savo sūnaus žūtį, pasakė: „Jis yr/t nemirtingas". Ar tai nuolankumas?Jei taip, tuomet man jis nepatinka. Nes yra tokių, situacijų, kuriose tok\ nuolankumas atrodo nenatūralus ir nežmoniškas.
Atsiribojimas nuo savo jausmų nėra nuolankumas. Bet mes nr/i nome, kokia buvo to žmogaus vidinė būsena, jam tariant m indus žodžius. Tam tikrose ribinėse situacijose ne visada įmanoma mi tikti su šia akimirka, tačiau visuomet turite dar antrą bandymą pasitelkti nuolankumą.
Pirmoji galimybė - kiekvieną mirksnį būti nuolaidiems «> nm mento tikrovei. Žinodami tai, kas yra ir nebegali būti pakeisi.i (nes tai jau yra), pripažįstate šią akimirką ir imatės to, k.| inkcii)
228
daryti šiomis aplinkybėmis. Jei išsaugojate šią pripažinimo ir nuolankumo būseną, tai daugiau nebekuriate negatyvumo, kančios, nepasitenkinimo. Tada gyvenate nesipriešindami, malonėje ir šviesoje, laisvi nuo grumtynių už išlikimą.
Jei negalite to pasiekti, jei praleidžiate šią galimybę (ar dėl to, kad negalite pakankamai pasijusti esą čia ir dabar k apsisaugoti nuo įprastinių pasąmoningo priešinimosi programų veikimo, ar dėl to, kad sąlygos yra per daug kraštutinės ir jums visiškai nepriimtinos), tai pasmerkiate save skausmui ir kančiai. Gali atrodyti, kad tai aplinkybės verčia kentėti, bet iš tikrųjų kančias sukelia jūsų priešinimasis.
Taigi čia iškyla antra galimybė tapti nuolankiems: jei negalite sutikti su išoriniais veiksniais, sutikite su vidiniais. Jei negalite priimti išorinių sąlygų, priimkite vidines. Tai reiškia — nesipriešinkite skausmui. Leiskite jam būti. Būkite nuolankūs liūdesio, nevilties, baimės, vienatvės ar kitokios kančios akivaizdoje. Būkite jos liudininkai, net mintyse nebandydami užklijuoti jai etiketės. Apglėbkite ją. O tada stebėkite, kaip nuolankumo stebuklas permainys gilią kančią į gilią ramybę. Tai jūsų nukryžiavimas. Tegu tai tampa jūsų prisikėlimu ir „dangun žengimu".
Nesu matęs, kad kas nors nuolankiai kentėtų. Kaip jūs pats teigėte, kančia yra nenuolankumas. Kaip galima būti nuolankiam nenuolankumui?
Trumpam pamirškime nuolankumą. Kai kankina skausmas, visos kalbos apie nuolankumą tikrai atrodo tuščios ir beprasmiškos. Jūs nenorite jausti to, ką jaučiate. Ar gali būti normalesnė reakcija? Bet nėra kur pabėgti, nėra jokios išeities. Žinoma, esama daugy-
bes klystkelių - kokia nors veikla, girtavimas, narkotikai, pyktis, psichologinis skausmo perkėlimas į kitą žmogų ir panašiai, bet nė vienas jų negelbsti. Kančios stiprumas nesumažės nuo to, kad nu-stumsite ją į pasąmonę. Jeigu neigsite emocinį skausmą, tai visa, ką darysite ar galvosite bei jūsų santykiai, bus užkrėsta kentėjimo. Taip sakant, perduosite jį kaip skleidžiamą energiją, o kitų pasąmonė tai pagaus. Jei jie siauros sąmonės, tuomet gali jus pulti, arba jūs, pasąmoningai perkeldami savo skausmą, galite pulti juos.
Kai nėra regimos išeities, lieka tiesioginis kelias, vedantis „kiaurai per situaciją". Tad nenusisukite nuo kančios. Susitikite su ja akis į akį. Pajuskite ją visą. Jauskite ją — ne galvokite apie ją! Nekurkite prote jokių su ja susijusių „įrašų". Visą dėmesį sutelkite į jautimą, ne į asmenį, įvykį ar aplinkybes, kurios, kaip atrodo, yra jausmo priežastys. Neleiskite, kad iš to protas imtų kurti jūsų tapatybę, daryti jus auka. Savigrauža ir apgailestavimas laikys jus įstrigusius kančioje. Kadangi neįmanoma atsikratyti šio jausmo, lieka vienintelė galimybė - pasinerkite į jį. Visą dėmesį sutelkite į tai, ką jaučiate, nesistenkite vertinti situacijos, nebandykite klijuoti jai etikečių. Gilindamiesi į tą jausmą būkite ypač budrūs. Pradžioje bus tamsu ir baisu, todėl, kai kils sunkiai įveikiamas noras pasukti atgal, stebėkite jį, bet nepakluskite. Laikykite sutelkę dėmesį į tą skausmą, jauskite tą liūdesį, baimę, siaubą, vienatvę — viską. Išlikite budrūs, išlikite tik čia ir dabar- kiekviena savo kūno ląstele būkite šioje akimirkoje kartu su savo Esatimi. Ir tamsoje sušvis šviesa. Sąmonės šviesa.
Šioje pakopoje jau nebereikia rūpintis nuolankumu. Nes jau esate nuolankūs. Kodėl? Visiškas dėmesio sutelkimas yra visiškas sutikimas, o tai - nuolankumas. Sutelkdami visą dėmesį prisilie-
230
231
čiate prie šios akimirkos jėgos, prie Dabar. Nelieka jokio vidinio priešinimosi. Buvimas čia ir dabar panaikina laiką. O be laiko nėra nei kančios, nei neigimo.
Sutikimas su kančia yra kelionė į mirtį. Akistata su giliu skausmu, leidimas jam būti, dėmesio sutelkimas į jį - tai sąmoningas įžengimas į mirtį. Kai mirsite šia mirtimi, aptiksite, kad nėra jokios mirties - nėra ko bijoti. Miršta tiktai ego. Įsivaizduokite saulės spindulį, pamiršusį, kad jis yra neatskiriama saulės dalis, tikintį, kad jis turi kautis už išlikimą - tokiu būdu saulės spindulys susikuria skirtingą nuo saulės tapatybę. Argi šio klydimo mirtis nebus stebuklingas išsilaisvinimas?
Norite lengvos mirties? Mieliau norėtumėte mirti be skausmo ir agonijos? Tuomet kiekvieną mirksnį numarinkite praeitį ir leiskite savo buvimo čia ir dabar šviesai užlieti sunkią, laiko supančiotą iliuzinę savastį, kurią laikote „savimi".
KRYŽIAUS KELIAS
Esama daugybės žmonių liudijimų, kuriuose jie pasakoja, kaip surado Dievą per gilią kančią, taip pat žinomas krikščionių posakis „kryžiaus kelias", kuris, mano manymu, nusako tą patį dalyką.
Tai tiesa.
Griežtai imant, jie nesuranda Dievo per kančią, nes kančia aprėpia ir priešinimąsi. Jie suranda Dievą per nuolankumą,
per visišką sutikimą su tuo, kas yra, į kurį pastūmėjo nepakeliama kančia. Tiesiog jie suprato, kad šį skausmą sukūrė patys.
Ar nuolankumas prilygsta Dievo radimui?
Kadangi priešinimasis yra neatskiriamas nuo proto, tuomet priešinimosi atsižadėjimas - nuolankumas - tai proto viešpatystės pabaiga, to apsišaukėlio, apsimetusio „jumis", galas, netikro dievo demaskavimas. Taip pranyksta bet koks teisimas ir neigimas. Atsiveria Esaties viešpatija, kurią buvo užtemdęs protas. Netikėtai jumyse įsiviešpatauja didinga tyla, neaprėpiama ramybė. O iš jos sklinda džiaugsmas. Šiame džiaugsme - meilė. O pačiame viduryje - sakralumas, neapčiuopiamybė - tai, kas negali būti įvardyta.
Aš nevadinu šio įvykio Dievo radimu, nes kaip galima atrasti tai, kas niekada nebuvo pradingę, patį gyvenimą, esantį jumis? Žodis „Dievas" suvaržo ne tik dėl to, kad per tūkstantmečius jo prasmė buvo iškreipta, bet taip pat dėl to, kad jis duoda suprasti, jog egzistuoja kažkas atskira nuo jūsų. Dievas yra savaiminė Esatis. Čia negali būti jokių santykių tarp subjekto ir objekto, jokio dvilypumo, jokio jūsų ir Dievo, jo pažinimas yra pats natūraliausias dalykas. Nuostabu ne tai, kad galite Dievą suvokti sąmoningai, neapsakomai nuostabu tai, kad Dievo sąmoningai nesuvokiate.
Jūsų paminėtas kryžiaus kelias yra senas nušvitimo kelias ir ilgai jis buvo vienintelis. Tad neatmeskite jo ir nenuvertinkite jo veiksmingumo. Jis vis dar veiksmingas.
Kryžiaus kelias yra visiškas apsivertimas. Tai reiškia, kad pats blogiausias gyvenimo dalykas - jūsų kryžius - virsta pačiu geriausiu dalyku, verčia jus būti nuolankius, pastūmėja į „mirtį"; jo vei-
232
233
kiami tampate niekuo, o tapę niekuo tampate visa kuo, tampate Dievu - nes Dievas taip pat yra niekas ir visa kas.
Daugumai siauros sąmonės žmonių šiandien kryžiaus kelias vis dar yra vienintelis kelias. Nes jie gali atbusti tik per kančią, o kolektyvinis nušvitimas rasis tik po pranašaujamų didelių suiručių. Taip veikia visatos dėsniai, pagal kuriuos vystosi sąmonė; apie tai kalbėjo pranašai. Tai aprašyta Apokalipsėje, nors tie aprašymai įvilkti į neaiškius ir kartais nesuprantamus simbolius. Si kančia kils ne iš Dievo, ją sukels patys žmonės ir pati žemė - ta gyva ir sąmoninga esybė - besigindama nuo ją naikinančios civilizacijos beprotybės.
Tačiau šiuo metu vis daugėja žmonių, pakankamai praplėtu-sių sąmonę, tad jiems nebereikia daugiau kentėti prieš nušvitimą. Jūs galite būti vieni iš jų.
Nušvitimas, pasiekiamas per kančią, arba kryžiaus kelias, - tai žengimas dangaus karalystėn aimanuojant. Galų gale tampate nuolankūs, nes nebegalite kentėti begalinio skausmo. O sąmoningai pasirinktas nušvitimas - tai praeities ir ateities atsižadėjimas ir šios akimirkos pavertimas pagrindiniu gyvenimo sutelkimo tašku. Tai -panirimas į čia ir dabar būseną, atsisakymas gyventi laike. Tai -jūsų „taip" tam, kas yra. Ir tada jums nebereikia jokio skausmo. Kaip manote, kiek dar laiko jums reikia, kad pasakytumėte: „Daugiau nebekursiu skausmo ir kančių"? Kiek dar skausmo turėsite iškentėti, kad galėtumėte tai pasirinkti?
Jei manote, kad laiko reikia daugiau, daugiau ir gausite, tačiau daugiau laiko - daugiau skausmo. Laikas ir skausmas yra neatskiriami.
PASIRINKIMO JĖGA
Ką galite pasakyti apie žmones, kurie, regis, iš tiesų nori kentėti? Aš turiu draugę, kurios partneris su ja elgiasi šiurkščiai, o ir ankstesnis jos draugas elgėsi panašiai. Kodėl ji pasirenka tokius vyrus ir kodėl tuojau pat nenutraukia tokių santykių? Kodėl tiek daug žmonių iš tiesų renkasi skausmą?
Žinau, kad žodis pasirinkimas yra mėgiama Naujojo Amžiaus* judėjimo sąvoka, tačiau jis nėra visiškai tikslus mūsų nagrinėjama prasme. Jis klaidina duodamas suprasti, jog kažkas gyvenime „pasirenka" nedarnius santykius ar kitokią neigiamą situaciją. Pasirinkimas apima sąmoningumą - aukštą sąmoningumą. Jo neturėdami, neturite pasirinkimo. Pasirinkimas prasideda tada, kai liaujatės tapatinti save su protu ir jo sąlygotomis veikimo programomis, kai imate būti tik čia ir dabar. Kol nepasiekėte šios pakopos, dvasine prasme esate pasąmoningi. Tai reiškia, jog esate priversti mąstyti, jausti ir veikti tam tikru proto nustatytu būdu. Todėl Jėzus sakė: „Atleiskite jiems, nes jie nežino, ką daro". Tai nesusiję su sąmoningumu įprastine šio žodžio prasme. Pažįstu daug protingų ir išsilavinusių žmonių, kurie yra labai siauros sąmonės ir visiškai susitapatinę su savo protu. Jei proto vystymosi ir žinių sankaupos neatsveria atitinkamas sąmonės lygis, tai yra didelė tikimybė, kad būsite nelaimingi ir kad jums nesiseks.
* Šiuo terminu dabar vadinamos įvairios sektos, mistiniai ir spiritualistiniai judėjimai bei kai kurias psichologijos pakraipos, (vert.).
234
235
Jūsų draugė nuolatos užmezga santykius su šiurkščiais partneriais. Kodėl? Nes nėra pasirinkimo. Protas, kadangi jį sąlygoja praeitis, visuomet siekia atkurti jam pažįstamas aplinkybes. Nors tai ir skausminga, tačiau bent jau sava. Protas visados tvirtai laikosi savų dalykų. Nežinomi dalykai yra pavojingi, nes jis nemoka jų valdyti. Todėl protas nemėgsta ir nepripažįsta šios akimirkos. Sąmoningas buvimas čia ir dabar atveria spragą ne tik minčių sraute, bet ir praeities-ateities tąsoje. Jokia tikra naujovė ir kūryba negali prasiskverbti į šį pasaulį kitaip, tik per šią spragą, tik per šią skaidrią begalinių galimybių erdvę.
Taigi jūsų draugė, susitapatinusi su savo protu, vis atkuria senas programas, kuriose intymumas ir šiurkštumas yra susieti. Dar gali būti, kad ją valdo ankstyvoje vaikystėje išmoktos proto programos, pagal kurias ji yra neprideramo būdo ir nusipelno bausmės. Be to, dar gali būti, jog ji savo gyvenime daugiausia vadovaujasi skausmo kūnu, kuris siekia patirti dar daugiau skausmo, kad galėtų „pasistiprinti". O jos partneris savo ruožtu taip yra valdomas pasąmonės programų, kurios dera su jos programomis. Suprantama, kad savo situaciją kuria ji pati, bet kas yra ta „pati", kuri užsiima šia kūryba? Tik iš praeities atėjusios minčių ir emocijų programos, niekas daugiau. Kaip jai ištrūkti iš visa to? Jei pasakysite, kad ji pati pasirinko tokias sąlygas ar situaciją, sustiprinsite jos ta-patinimąsi su protu. Tačiau ar šis tapatinimasis yra ji? Ar jos tikroji tapatybė ateina iš praeities? Paaiškinkite savo draugei, kaip stebėti savo buvimą čia ir dabar. Papasakokite jai apie skausmo kūną, pamokykite, kaip pajausti save. Atskleiskite jai buvimo čia ir dabar prasmę. O tada, kai ji išmoks prisiliesti prie šios akimirkos jėgos ir jos dėka išsiverš iš sąlygotos praeities, ji turės galimybę rinktis.
Niekas nesirenka nedarnos, konfliktų ir skausmų. Niekas nesirenka ligos. Šie dalykai randasi todėl, kad nepakankamai esate čia ir dabar, jumyse trūksta šviesos, išsklaidančios praeities tamsą. Jūs esate ne visai čia. Dar nesate pakankamai atbudę. Ir kol kas jūsų gyvenimą tvarko protas.
Lygiai taip pat, jei nesutariate su savo tėvais, jei vis dar laikote užslėpę apmaudą dėl jų elgesio, dėl to ką jie padarė ar ko nepadarė, tai jūs vis dar tikite, kad jie galėjo pasirinkti - kad jie galėjo pasielgti kitaip. Visuomet atrodo, kad žmonės turėjo pasirinkimą, bet tai - iliuzija. Nes kol protas besivadovaudamas savo sąlygotomis programomis tvarko jūsų gyvenimą, kitaip sakant, kol esate protas, tol neturite jokio pasirinkimo. Jokio. Kaip galite pasirinkti, jei jūsų čia nėra. Susitapatinimo su protu būsena yra didelė nedarna. Tai tam tikra liga, kuri kankina beveik visus. Bet nuo tos akimirkos, kai tai įsisąmoninama, apmaudo nebelieka. Argi mes piktinamės kieno nors liga? Vienintelis deramas atsakas yra atjauta.
Vadinasi, niekas neatsako už savo -veiksmus? Man tokia nuostata nepriimtina.
Nors jūsų viešpats yra protas ir jūs neturite pasirinkimo, kentėti vis vien teks. Susikrausite baimės, pagiežos, sunkumų ir skausmo naštą. Ir ta kančia neišvengiamai vers jus ieškoti išeities iš pasąmo-ningumo būsenos.
Manau, kad visa, kas pasakyta apie pasirinkimą, tinka ir atlaidumui. Žmogus turi būti visiškai sąmoningas ir nuolankus, kad galėtų atleisti.
236
237
Žodis „atlaidumas" vartojamas jau 2000 metų, bet dauguma labai ribotai supranta jo prasmę. Neįmanoma iš tiesų adeisti sau ir kitiems, kol jūsų savimonė kyla iš praeities. Iš tikrųjų adeisti galima tik prisilietus prie šios akimirkos jėgos. Si akimirka atima galią iš praeities, ir jūs imate suvokti, kad visos jūsų ar jums kada nors padarytos skriaudos neturi visiškai nieko bendra su jūsų spindinčia esybe. Ir tada kalbos apie kokį nors adaidumą netenka prasmės.
O kaip visa tai suvokti?
Kai esate nuolankūs tam, kas yra., kai esate čia. ir dabar, praeitis netenka galios. Jums ji nebereikalinga. Esmė yra pats buvimas. Esmė yra Dabar.
O kaip žinoti, kada esu nuolankus? Kai daugiau nebereikia klausti šio klausimo.
Informacija apie Eckharto Tolle paskaitas bei seminarus, garso ir vaizdo medžiagą:
www.namastepublishing.com Namaste Publishing Inc. P.O. Box 62084 Vancouver, British Columbia Canada V6J iZi Telefonas (604) 224 3179
Faksas (604) 224 3354
REKOMENDUOJAMA LITERATŪRA IR GARSO ĮRAŠAI
Body Mind Mastery: Creating Success in Sport and Life by Dan Millman.
The Check Book: 200 Ways to Balance Your Life by Bret Nicholaus and Paul Lowrie.
Conversations on Holistic Living Audio by Neale Donald Walsh. Conversations on Relationships Audio by Neale Donald Walsh.
Creative Vizualization by Shakti Gawain. (Lietuviškas leidimas: Kuriamoji vizualizacija. — Kaunas: Mijalba, 2004.)
Living in the Light: A Guide to Personai and Planetary Transformation by Shakti Gawain.
The Seven Spiritual Laivs of Success: A Practical Guide to the Fulfilment of Your Dreams by Deepak Chopra. (Lietuviškas leidimas: Septyni dvasiniai sėkmės dėsniai. - Kaunas: Mijalba, 2002.)
A Vision Life: Conversation on Personai and Planetary Evolution by Mare Allen.
You Can Be Happy No Matter What: Five Principles for Keeping Life in Perspective by Richard Carlson.
ECKHARTO TOLLE MOKYMŲ GARSO IR VAIZDO ĮRAŠAI
Living the Liberated Life and Dealing with the Pain-Body (garso įrašas,
3 vai.)
The Realization of Being (garso įrašas, 2 vai. 15 min.)
Even the Sun will Die (garso įrašas, 2 vai. 15 min.)
The Plowering of Human Consciousness (vaizdo įrašas, 3,5 vai.)
Dėl užsakymo kreipkitės:
800-333-9185
SOUNDS TRUE / PO BOX 8010 / BOULDER, CO 80306
www.soundstrue.com
238
239
kai pakankamai daug žmonių taps nuolankus ir visiškai laisvi nuo neigimo. Žemė išliks tik tuo atveju, jei joje dominuos dvasinė energija.
Jėzus apie tai kalbėjo Kalno pamoksle: "Palaiminti romieji: jie paveldės žemę". Tai tylus, tačiau intensyvus buvimas čia ir dabar, ištrinantis pasąmoningas proto programas. Jos dar gali kurį laiką funkcionuoti, tačiau daugiau nevaldys jūsų gyvenimo. Išorinės sąlygos, kurioms buvo priešinamasi, dėl nuolankumo taip pat greitai pasikeis. Tai galingas aplinkybių ir žmonių keitimo būdas. O jei sąlygos iškart nepasikeis, sutikimas su šia akimirka leis pakilti virš jų. Kad ir kas būtų, jūs išsilaisvinsite.
NUOLANKUMAS IR NESIPRIEŠINIMAS BENDRAUJANT
O ką daryti, jei kai kurie žmonės nori manimi pasinaudoti, daro man įtaką ir valdo mane? Ar turiu išlikti nuolankus?
Jie atkirsti nuo savo Esaties, tad pasąmoningai bando gauti energijos ir galios iš jūsų. Tik siauros sąmonės žmogus gali bandyti pasinaudoti kitais, bet taip pat reikia turėti galvoje, kad manipuliuoti ar paveikti galima tik pasąmoningą asmenį. Jeigu priešinsi tės ar kovosite su kitų žmonių pasąmoningu elgesiu, patys tapsiu-pasąmoningi. Bet nuolaidumas — tai ne leidimas naudotis savimi. Anaiptol. Visiškai įmanoma pasakyti tvirtą ir aiškų „ne" tokiam a.s meniui bei išvengti primetamų sąlygų ir tuo pačiu metu išlikti nuo lankiam. Tegu jūsų „ne" asmeniui ar situacijai kyla ne iš jūsų realu i
jos, o iš įžvalgos, iš aiškaus supratimo, ką šią akimirką dera daryti, o ko nedera. Tai turi būti nereaguojantis „ne", aukštos kokybės „ne", „ne", laisvas nuo bet kokio neigimo, vadinasi, nesukuriantis kančios.
Darbe dabar turiu problemų. Bandau būti nuolankus, tačiau aplinkybės itin nepalankios ir man nepavyksta. Aš labaipriešinuosi.
Jei negalite nusileisti, tai nedelsdami turite veikti: ką nors sakyti ar daryti, kad pakeistumėte tas aplinkybes ar pasišalintumėte iš jų. Prisiimkite atsakomybę už savo gyvenimą. Neterškite negatyvumu savo spindinčios Esaties ir visos žemės. Neįsileiskite jokios kančios, jokio nepasitenkinimo.
Jei negalite imtis jokių veiksmų, pavyzdžiui, esate kalėjime, tuomet jums lieka pasirinkti viena iš dviejų: priešintis ar būti nuolankiam. Susisaistymas ar vidinė laisvė nuo išorinių sąlygų. Kentėjimas ar vidinė ramybė.
Ar nuolankumas ir nesipriešinimas turi būti taikomi ir išoriniame gyvenime, sakykime, kaip nesipriešinimas prievartai, ar tai susiję tik su mūsų vidiniu gyvenimu?
v
Turite rūpintis tik vidiniais dalykais. Tai visų svarbiausia. Žinoma, tai veiks ir išorinį gyvenimą: santykius ir visa kita.
Nuolankumas visiškai pakeis jūsų santykius su žmonėmis. Jei negalite sutikti su tuo, kas yra, tai drauge negalėsite priimti nė vieno žmogaus tokio, koks jis yra. Jūs bandysite įvertinti, kritikuo-
222
223
ti, priklijuoti etiketę, atstumti ar jį pakeisti. Dar daugiau - jeigu šią akimirką laikysite priemone ateities tikslui pasiekti, tai tokia pačia priemone laikysite ir kiekvieną sutiktą žmogų. Santykiai ir pats žmogus jums bus antraeilės reikšmės ar dar mažiau svarbus dalykas. Svarbiausia bus tai, ką galite gauti iš tų santykių - materialios naudos, valdžios, fizinių malonumų ar kaip nors patenkinti savo ego.
Pailiustruosiu, kaip nuolankumas veikia santykius. Su savo partneriu ar kuo kitu įsitraukę į ginčą arba konfliktą, imkite stebėti, kaip pradedate gintis, kai atakuojama jūsų pozicija arba jauskite savo pačių agresijos jėgą, kai atakuojate kito asmens pozicijas. Stebėkite savo prisirišimą prie požiūrio ir nuomonės. Pajuskite proto ir emocijų energiją, slypinčią už savo noro laimėti ginčą. Pripildykite ją sąmonės, pripažinkite ją, išjauskite iki galo. Tuomet vieną kartą diskutuodami netikėtai suprasite, kad galite elgtis kitaip - tik žiūrėsite, kas vyksta. Tai nuolankumas. Nesiūlau įsakinėti sau: „Esu aukščiau už šias vaikiškas nesąmones". Tai tik priešinimosi perkėlimas į kitą lygmenį, kuriame vis dar veikia protas, pretenduojantis į viršenybę. Kalbu apie atsisakymą nuo viso minčių ir emocijų energinio lauko, kovojančio dėl valdžios.
Ego yra klastingas gudruolis, tad turite būti nepaprastai budrūs, tvirtai jausti šią akimirką ir elgtis visiškai nuoširdžiai - štai tada matysite, ar tikrai atsižadėjote tapatinimosi su protu. Jei netikėtai pasijuntate labai šviesūs, skaidrūs ir ramūs, tai tikras ženklas, kad iš tiesų nusileidote. Tada stebėkite, kas atsitiks su kito asmens proto pozicija, kurios daugiau „nebemaitinate" savo priešinimosi energija. Kai nebelieka tapatinimosi su proto užimta pozicija, p m sideda tikrasis bendravimas.
O ką pasakytumėte apie nesipriešinimą prievartai, agresijai ir panašiems dalykams?
Nesipriešinimas - tai ne pasyvumas. Nesipriešinimo prasmė yra ta, kad bet koks veiksmas daugiau nėra atoveiksmis. Prisiminkite pagrindinę Rytų kovos menų išmintį: kas nekovoja, tas nenugalimas.
Tuo norima pasakyti, kad nieko nedarymas esant šioje akimirkoje yra labai galingas aplinkybių ir žmonių keitimo bei gydymo būdas. Daoizmo terminas u uei paprastai verčiamas kaip „veikimas neveikiant" arba „tylus sėdėjimas nieko nedarant". Senovės Kinijoje tai buvo viena didžiausių dorybių. Si būsena iš esmės skiriasi nuo paprasto neveiklumo, kai esate vedami kasdienės sąmonės, o tiksliau - pasąmoningumo, kylančio iš baimės, inercijos ar negalėjimo apsispręsti. Tikrasis „veikimas neveikiant" aprėpia vidinį nesipriešinimą ir begalinį budrumą.
Kita vertus, jei reikia imtis veiksmo, tai daugiau nesiremsite sąlygotu protu, o veiksite taip, kaip diktuoja šios akimirkos aplinkybės. Tada protas būna laisvas nuo sampratų, kartu ir nuo ne-prievartos sampratos. Tad kas gali atspėti, ko jūs imsitės?
Ego yra įsitikinęs, kad priešinimasis yra tvirtybė, o iš tiesų tai tik atitraukia jus nuo Esaties, kuri vienintelė gali suteikti tikros galios. Priešinimasis yra silpnumas ir baimė, užsidėjusi tvirtybės kaukę. Tai, ką ego laiko silpnumu, yra jūsų gryna Esatis. O tai, ką ego laiko tvirtumu, yra silpnumas. Taigi ego egzistuoja nuolatos priešindamasis ir apsimetinėdamas, kad paslėptų jūsų „silpnumą", kuris iš tiesų yra tikroji jūsų galia.
Kol nėra nuolankumo, apsimetinėjimas sudaro didžiąją dalį žmonių santykių. Atsiradus nuolankumui, nebereikalinga ego sa-
224
225
vigyna ir apgaulingos kaukės. Jus tampate labai paprasti, labai tikroviški. „Tai pavojinga, - sako ego — tave tuoj nuskriaus. Tu tapai pažeidžiamas". Žinoma, ego net nenumano, kad tik atsižadėję kovos ir tapę „pažeidžiami" galite atskleisti savo tikrąjį ir esminį nepažeidžiamumą.
LIGOS TRANSFORMAVIMAS Į NUŠVITIMĄ
Jei kas nors rimtai serga ir visiškai sutinka su tuo, kas jiems nutiko, bei yra nuolankūs ligai, tai ar jie neatsisako noro pasveikti? Ar tokiu atveju jie gali efektyviai kovoti su liga?
Nuolankumas yra besąlygiškas vidinis sutikimas su tuo, kas yra. Kalbame apie jūsų gyvenimą - apie Dabar - o ne apie gyvenimo sąlygas ar aplinkybes, ne apie vadinamąją gyvenimo situaciją. Apie tai jau buvo kalbėta.
Liga yra kaip tik gyvenimo situacija. Ji turi savo praeitį ir ateitį. Praeitis ir ateitis sudaro nepertraukiamą tąsą, kol savo buvimu čia ir dabar suaktyvinate šios akimirkos jėgą. Kaip jau žinote, po įvairiomis laikinomis gyvenimo sąlygomis slypi gilesnis, esmingesnis dalykas: jūsų Gyvenimas, pati nuo laiko nepriklausanti jūsų Esatis.
Kai nesunku būti čia ir dabar, nėra ir jokių ligų. Tikėjimas etikete, kurią kažkas užklijavo ant jūsų sąlygų, palaiko jas, suteikia joms energijos, todėl iš laikino pusiausvyros praradimo sukuria regimai tvirtą tikrovę. Kai esame šioje akimirkoje ir mintimis neklijuojame jai jokios etiketės, sumažiname ligą iki vieno ar keleto
veiksnių: fizinio skausmo, silpnumo, nepatogumo ar negalios. Štai kam jūs būnate nuolankūs — šiai akimirkai, o ne ligai. Leiskite, kad kančia pastūmėtų jus į Dabar, į intensyvų, sąmoningą buvimą šioje akimirkoje.
Nuolankumas nepermaino to, kas yra, bent jau tiesiogiai to neveikia. Nuolankumas transformuoja jus pačius. O kai jūs perkeičiami, transformuojasi visas pasaulis, nes pasaulis — tai tik jūsų sąmonės atspindys. Apie tai jau kalbėjome.
Kvaila pulti veidrodį, jeigu jums nepatinka jame atsispindintis jūsų atvaizdas. Nors būtent tai darote, kai ko nors nepripažįstate. O puolę veidrodį, suprantama, atsitrenkiate į stiklą, taigi vaizdas tarsi puola jus. Tačiau jei sutinkate su vaizdu, kad ir koks jis yra, jei esate jam draugiški, jis būtinai taps draugiškas jums. Taip keičiasi pasaulis.
Liga nėra problema. Jūs esate problema patys sau — tol, kol jus valdo jūsų protas. Todėl susirgę nesijauskite kalti. Nekeiksnokite nei gyvenimo, kad buvo jums blogas, nei savęs. Visa tai grynas priešinimasis. Jei susirgote, tegu liga padeda jums nušvisti. Kad ir kas atsitiktų „bloga", tepadeda tai jums atbusti. Nesuteikite ligai laiko matmens. Neleiskite jai išplisti į praeitį ir ateitį. Tepadeda ji jums intensyviai ir sąmoningai būti vien čia ir dabar — ir žiūrėkite, kaip visa tai baigsis.
Būkite alchemikai. Perkeiskite visus metalus į auksą, kančią-į sąmoningumą, nelaimę - į nušvitimą.
Gal jūs rimtai sergate ir dabar pykstate ant manęs už tai, ką pasakiau? Tai yra tvirtas įrodymas, kad liga tapo jūsų savimonės dalis, kad jūs, saugodami savo tapatumą, drauge saugote ligą. Sąlygos, kurias pavadinote „liga", neturi nieko bendra su tuo, kas iš tiesų esate.
226
227
Tai tinka ir tuo atveju, jei dalyvaujate kokiame nors judėjime, kurio tikslas — tramdyti pasąmoningai veikiančius žmones, apsaugoti planetą nuo griovimo ir visas gyvas būtybes nuo kančios. Atminkite: kaip neįmanoma kariauti su tamsa, taip neįmanoma įveikti pasąmoningumo. Jei to imsitės, priešybės tik stiprės ir dar labiau įsitvirtins. Galiausiai patys susitapatinsite su viena iš priešybių, sukursite „priešą" ir tapsite pasąmoningi. Todėl pieškite žmonių sąmonę skleisdami žinias, nekurkite vidinio pasipriešinimo, neapykantos, negatyvumo. „Mylėkite savo priešus", mokė Jėzus, žinoma, turėdamas mintyje „neturėk priešų apskritai".
ATSIDAVIMO PRASMĖ
PRITARIMAS ŠIAI AKIMIRKAI
Jau kelis kartus minėjote „atsidavimą". Man si idėja nepatinka. Ji tarsi liepia atsiduoti likimo valiai. Jei ištisai sutinkame su tuo, kaip viskas yra, tuomet visiškai nesistengiame pakeisti negerovių. Manau, jog asmeninė ir kolektyvinė pažanga galima tik nesutinkant su dabarties apribojimais, stengiantis juos įveikti ir kuriant geresnį pasaulį. Antraip vis dar gyventume olose. Kaip jūs suderinate nuolankumą, arba atsidavimą, ir siekimą keisti įvairius dalykus?
Kai kuriems žmonėms nuolankumas, arba atsidavimas, gali turėti neigiamą prasmę, apimančią pralaimėjimą, pasidavimą, gyvenimo iššūkių nepakėlimą, apsnūdimą ir taip toliau. Tačiau tikrasis nuolankumas yra visiškai kas kita. Tai ne suglebimas sudėtingoje situacijoje. Ir ne atsisakymas keistis.
Nuolankumas yra paprasta, tačiau gili išmintis, kurios skatinami leidžiamės su gyvenimo tėkme ir nebandome jai atsispirti. O vienintelė vieta, kurioje galime įbristi į tą gyvenimo tėkmę, yra
214
215
ši akimirka, tad nuolankumas - tai besąlygiškas sutikimas su Dabar. Tai vidinio priešinimosi tam, kas yra, išsižadėjimas. Vidinis priešinimasis — tai vidinio mūsų teismo ir emocinio neigimo sakomas „ne" tam, kas yra. Sis „ne" dažniausiai tariamas, kai „ima nesisekti", kai randasi atotrūkis tarp jūsų proto užgaidų ir to, kas yra. Tas atotrūkis skausmingas. Jei gyvenate jau pakankamai ilgai, tai žinote, kad „nesiseka" gana dažnai. Tai atsitinka kaip tik tada, kai reikalingas nuolankumas, jei norite išvengti skausmo ir liūdesio. Sutikimas su tuo, kas yra, tuojau pat išlaisvina jus iš tapatinimosi su protu ir atkuria sąryšį su Esatimi. O priešinimasis yra protas.
Nuolankumas - grynai vidinis reiškinys. Būdami nuolankūs ir toliau galite vykdyti savo veiklą bei keisti gyvenimo aplinkybes. Iš tiesų nuolankiai turite sutikti ne su viskuo, o tik su beveik neapčiuopiama šia akimirka.
Pavyzdžiui, įklimpę į purvą, neturėtumėte sakyti: „Gerai, tebūnu purve, atsiduodu purvui". Atsidavimas nėra nuolaidumas. Nereikia pasiduoti nepageidaujamoms ar nemalonioms aplinkybėms. Taip pat nedera savęs apgaudinėti ir sakyti, kad galite murkdytis purve. Ne. Juk puikiausiai suprantate, kad norite išsigauti iš to liūno. Tad reikia tik susiaurinti savo dėmesį iki šios akimirkos ir nesistengti įvardinti susidariusios situacijos. Tada nepradėsite vertinti, kas Dabar atsitiko. Vadinasi, nebus nei priešinimosi, nei emocinio neigimo. Tiesiog pri-pažinsite, kad šią akimirką yra taip. Ir imsitės veiksmų, kad iš-bristumėte. Tai vadinu teigimo veiksmu. Jis daug efektyvesnis, nei neigimo veiksmas, kylantis iš pykčio, nevilties ar susierzinimo. O kol sieksite pageidaujamo rezultato, toliau išlikite nuo lankūs, atsisakydami šiai akimirkai užklijuoti etiketę.
Leiskite savo žodžius pailiustruoti tokiu pavyzdžiu: sakykime, jūs einate naktį keliu, jus supa tirštas rūkas. Bet turite gerą žibintą, skrodžiantį rūką ir aiškiai apšviečiantį siaurą kelio ruožą. Rūkas - tai jūsų gyvenimo aplinkybės, aprėpiančios praeitį ir ateitį; žibinto spindulys - tai jūsų sąmoningas buvimas čia ir dabar; aiškiai matomas kelio ruožas — tai ši akimirka.
Nenuolankumas stiprina psichologinį pavidalą - tą ego šarvą - ir tokiu būdu sukuria stiprų atskirumo jausmą. Supantis pasaulis ir žmonės, kaip jo dalis, ima kelti grėsmę. Kyla pasąmoninga paskata naikinti kitus savuoju įvertinimu, o kartu - poreikis rungtyniauti ir viešpatauti. Net gamta pasidaro jūsų priešas, o protą užvaldo baimė. Si sutrikusios sąmonės būsena laikoma „normali", nors truputį aštresnė jos forma — jau psichinė liga, vadinama paranoja.
Ne vien psichologinis, bet ir fizinis pavidalas — jūsų kūnas — nuo priešinimosi darosi kietas ir nelankstus. Įvairiose kūno dalyse kyla įtampa, sutrinka gyvybinės energijos apytaka. Šiam srautui atkurti pravartu užsiimti fiziniais pratimais ir tam tikra psichologine korekcija, tačiau jei kasdien nebūsite nuolankūs, minėtos priemonės duos tik laikiną atsipalaidavimą, nes priežastis — priešinimosi programa - nebus pašalinta.
Vienam jūsų būties aspektui laikinos gyvenimo aplinkybės įtakos nedaro, ir tik per nuolankumą galėsite prie to aspekto prisiliesti. Tai jūsų gyvenimas, pati jūsų Esatis, esanti amžinai Dabar. „Šio gyvenimo radimas" yra vienintelis vertas dalykas, apie kurį kalbėjo Jėzus.
216
217
Kaa jūsų gyvenimas yra sunkus ar net nepakenčia mas, tai tik atlaidumas ir nuolankumas bus ta tikroji priemone, galinti ištrinti pasąmoningo priešinimosi programą, nuolai l<n riančią tokias jūsų gyvenimo sąlygas.
Nuolankumas puikiai dera su veiklumu, pokyčių skatinimu ii tikslų pasiekimu. Bet kai esate nuolankūs, jūsų veiksmus valdo visiška i kitokia jėga. Nuolankumas atkuria ryšį su prigimtine Esaties energija, o kai jūsų veiklą įkvepia Esatis, kiekvienas veiksmas tampa džiaugs mingu gyvenimo šlovinimu, panardinančiu jus dar giliau į šią akimirką. Nesipriešinimas neapsakomai praplečia jūsų sąmonę, o drauge ii veiklą ar kūrybą. Tada rezultatai gerėja savaime. Galime tai pavadini i „nuolankiu veikimu". Tai nėra darbas, kaip mes jį supratome tūks tančius metų. Kai žmonės atbunda, žodis darbas \ma nykti iš jų žody no, o laikui bėgant atsiras naujas, jį pakeisiantis žodis.
Tai jūsų šios akimirkos sąmonė lemia, kokią susikursite atcii j, tad nuolankumas yra svarbiausias dalykas, kurio galima imtis, no rint teigiamų pokyčių. O bet kuri veikla yra antrinis dalykas. Iš nenuolankios sąmonės negali rastis tikrai teigiamų veiksmų.
Sutinku, kad atsidūręs nemalonioje ar netenkinančioje situacijoje, bet visiškai ją priėmęs, nekentėsiu. Būsiu aukščiau už ją. Bet niekaip negaliu suprasti, iš kur gali rastis energijos ar motyvų veikti, jei nėra jokio nepasitenkinimo.
Kai tampate nuolankūs, aiškiai pamatote, ką reikia daryti. TaJ.i vienu metu darote tik vieną dalyką ir sutelkiate į jį visą dėmesį. Mokykitės iš gamtos, pažvelkite į jos vyksmą, regėkite, kaip gyvy
bes stebuklas išsiskleidžia be jokio nepasitenkinimo ar kančios. Štai kodėl Jėzus kalbėjo: „...Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia..."
Jei gyvenimas jūsų netenkina ar yra nemalonus, pažvelkite į šią akimirką ir nuolankiai sutikite su tuo, kas yra.. Taip įžiebsite šviesos spindulį, kuris perskros rūką. Tada išorinės sąlygos nebeveiks jūsų sąmonės. Daugiau nebesiremsite atoveiksmiu ir priešinimusi.
Patyrinėkite savo gyvenimo situaciją. Paklauskite savęs, ką įmanoma padaryti, kad ji pasikeistų. Jei galite, imkitės atitinkamų veiksmų. Susitelkite į vieną dalyką, kurį galite atlikti dabar, o ne į visą šimtą, kurį turėtumėte nuveikti ateityje. Tai nereiškia, jog negalite planuoti. Tik jokiu būdu nepradėkite įsivaizduoti, kokie būsite ateityje, nepraraskite šios akimirkos. Jūsų veiksmai vaisius subrandins ne iš karto. Kol jie nesubręs -nesipriešinkite tam, kas yra. O jei nerandate, ką galėtumėte padaryti, kad pakeistumėte susidariusias sąlygas, jei nenumanote, kaip jų nesukelti, tada pasinaudodami jomis dar pagilinkite savo nuolankumą, dar labiau įsigilinkite į šią akimirką, į Esatį. Kai atsiduriate tame laiko neturinčiame dabarties mat-menyje, pokyčiai keistu būdu ima vykti be jūsų regimų pastangų. Pats gyvenimas ima jums talkinti. Jei jums trukdė vidiniai veiksniai - baimė, kaltės jausmas ar inercija - jie išnyksta, apšviesti jūsų sąmoningo buvimo čia ir dabar šviesos.
Nesupainiokite nuolankumo ir atsidavimo su nuostatomis „Manęs tai neliečia" ar „Man tai nerūpi". Tokios nuostatos, pagrįstos neigimu, paslėptu po apmaudu ar panašiomis emocijomis, yra visiškai ne nuolankumas, o slaptas priešinimasis. Jei taria-
218
219
tės esą nuolankus, tuomet nukreipkite dėmesį į save, ar neliko kokių nors priešinimosi pėdsakų. Tyrinėkite labai atidžiai, nes kitaip kokiame tamsiame sielos užkampyje gali likti priešpriešos duobė — kokia nors neigiama mintis ar neįsisąmoninta emocija.
NUO PROTO ENERGIJOS Į DVASIOS ENERGIJĄ
Nesipriešinti lengva tik žodžiais. Vis dar aiškiai nesuprantu, kaip tai vyksta. Nors ir sakote, kad per atsidavimą ir nuolankumą, vis dėlto išlieka klausimas „kaip?".
Iš pradžių pripažinkite, jog priešinatės šiai akimirkai. Jauskite save, kai tai įvyksta, kai kyla pasipriešinimas. Stebėkite, kaip protas jį kuria, kaip jis užklijuoja etiketę ant aplinkybių, ant jūsų pačių ir ant jus supančių žmonių. Analizuokite į šį vyksmą įtrauktas mintis. Jauskite emocijų energiją. Jūs pastebėsite, kad tokiu elgesh nepasieksite jokio tikslo. Sutelkę visą dėmesį į šią akimirką, pasąmoningą priešinimąsi paversite sąmoningu ir taip jį užgniaušite Neįmanoma būti sąmoningiems ir tuo pat metu nelaimingiems sąmoningiems ir neigiantiems. Bet koks neigimas, nepasitenkinimas ar kančia rodo, kad jūs priešinatės, o priešinimasis visuomet kyla iš pasąmonės.
Kaip man kuo geriau suvokti savo nelaimingą būtį? O gal aš ją suvokiu?
Ar savo noru esate nelaimingi? Jei ne, tai kodėl jus tokie? Koks tokios būties tikslas? Kas ją palaiko? Kai sakote, jog sąmoningai suvokiate savo nelaimingą būtį, tai tereiškia, kad tapatinatės su ja ir neįveikiamu potraukiu mąstyti ją palaikote. O visa tai yra pasąmoninga. Jeigu būtumėte sąmoningi, jeigu būtumėte tiktai čia ir dabar, vienu mirksniu pranyktų bet koks neigimas. Jis negalėtų išlikti šioje akimirkoje. Jis turi jėgos tik kai jūsų nėra. Net jūsų dvasiniai skausmai, jūsų skausmo kūnas negali ilgai išlikti, kai esate tik čia ir dabar. Taigi nepasitenkinimas gyvuoja todėl, kad jūs jam suteikiate laiko. Tai jo gyvybiniai syvai. Įsisąmoninkite šią akimirką, ir laikas išsikvėps. Bet ar norite, kad jis pranyktų? Ar tikrai jums jo jau gana? Kas būsite be jo?
Kol nesate nuolankūs, dvasinis matmuo yra kažkas, apie ką skaitote, kalbatės, rašote knygas, mąstote, kuo stebitės ir tikite -arba viso to nedarote, kas taip pat įmanoma. Nesvarbu. Tačiau kai nuolankumas tampa gyvąja gyvenimo tikrove, jūsų energijos virpesių dažnis tampa daug aukštesnis, nei tas, kuris vis dar valdo mūsų pasaulį, kuris sukūrė mūsų civilizacijos visuomenines, politines ir ekonomines struktūras ir kuris nuolatos stengiasi įsiamžinti per edukacinę sistemą bei žiniasklaidą. Dvasinė energija ima sklisti tada, kai tampate nuolankūs. Ji jau nesukelia kančių nei jums, nei kitiems žmonėms, nei jokiai kitai gyvybės formai. Skirtingai nei proto energija, ji nebeter-šia žemės, jos nebedomina priešybių dėsniai, sakantys, kad nieko negali būti be jo priešybės, kad negali būti gėrio be blogio. Tie, kurie vadovaujasi proto energija (o tokių vis dar milžiniška dauguma), net nenutuokia, kad esama ir dvasinės energijos. Ji atspindi kitokią tikrovę, iš jos rasis kitoks pasaulis - tada,
220
kai pakankamai daug žmonių taps nuolankus ir visiškai laisvi nuo neigimo. Žemė išliks tik tuo atveju, jei joje dominuos dvasinė energija.
Jėzus apie tai kalbėjo Kalno pamoksle: "Palaiminti romieji: jie paveldės žemę". Tai tylus, tačiau intensyvus buvimas čia ir dabar, ištrinantis pasąmoningas proto programas. Jos dar gali kurį laiką funkcionuoti, tačiau daugiau nevaldys jūsų gyvenimo. Išorinės sąlygos, kurioms buvo priešinamasi, dėl nuolankumo taip pat greitai pasikeis. Tai galingas aplinkybių ir žmonių keitimo būdas. O jei sąlygos iškart nepasikeis, sutikimas su šia akimirka leis pakilti virš jų. Kad ir kas būtų, jūs išsilaisvinsite.
NUOLANKUMAS IR NESIPRIEŠINIMAS BENDRAUJANT
O ką daryti, jei kai kurie žmonės nori manimi pasinaudoti, daro man įtaką ir valdo mane? Ar turiu išlikti nuolankus?
Jie atkirsti nuo savo Esaties, tad pasąmoningai bando gauti energijos ir galios iš jūsų. Tik siauros sąmonės žmogus gali bandyti pasinaudoti kitais, bet taip pat reikia turėti galvoje, kad manipuliuoti ar paveikti gedima tik pasąmoningą asmenį. Jeigu priešinsitės ar kovosite su kitų žmonių pasąmoningu elgesiu, patys tapsite pasąmoningi. Bet nuolaidumas - tai ne leidimas naudotis savimi. Anaiptol. Visiškai įmanoma pasakyti tvirtą ir aiškų „ne" tokiam asmeniui bei išvengti primetamų sąlygų ir tuo pačiu metu išlikti nuo lankiam. Tegu jūsų „ne" asmeniui ar situacijai kyla ne iš jūsų realu i
jos, o iš įžvalgos, iš aiškaus supratimo, ką šią akimirką dera daryti, o ko nedera. Tai turi būti nereaguojantis „ne", aukštos kokybės „ne", „ne", laisvas nuo bet kokio neigimo, vadinasi, nesukuriantis kančios.
Darbe dabar turiu problemų. Bandau būti nuolankus, tačiau aplinkybės itin nepalankios ir man nepavyksta. Aš labaipriešinuosi.
Jei negalite nusileisti, tai nedelsdami turite veikti: ką nors sakyti ar daryti, kad pakeistumėte tas aplinkybes ar pasišalintumėte iš jų. Prisiimkite atsakomybę už savo gyvenimą. Neterškite negatyvumu savo spindinčios Esaties ir visos žemės. Neįsileiskite jokios kančios, jokio nepasitenkinimo.
Jei negalite imtis jokių veiksmų, pavyzdžiui, esate kalėjime, tuomet jums lieka pasirinkti viena iš dviejų: priešintis ar būti nuolankiam. Susisaistymas ar vidinė laisvė nuo išorinių sąlygų. Kentėjimas ar vidinė ramybė.
Ar nuolankumas ir nesipriešinimas turi būti taikomi ir išoriniame gyvenime, sakykime, kaip nesipriešinimas prievartai, ar tai susiję tik su mūsų. vidiniu gyvenimu?
Turite rūpintis tik vidiniais dalykais. Tai visų svarbiausia. Žinoma, tai veiks ir išorinį gyvenimą: santykius ir visa kita.
Nuolankumas visiškai pakeis jūsų santykius su žmonėmis. Jei negalite sutikti su tuo, kas yra, tai drauge negalėsite priimi i nė vieno žmogaus tokio, koks jis yra. Jūs bandysite įvertinti, kritikuo-
222
223
Ignoruokite dramas. Išmokite džiaugtis tuo kas vyksta. Nustokite ginčytis su gyvenimu. Pamirškite, kaip jūsų požiūriu turi klostytis reikalai. Paprasčiausiai priimkite gyvenimą tokį, koks jis yra. Jūs pats pasirenkate savo reakciją į vykstančius įvykius ir jiems suteikiate reikšmę. 12 svarbiausių žodžių jūsų gyvenime: Įvykiai jūsų gyvenime neturi jokios kitos reikšmės, išskyrus, tą reikšmę, kurią jūs jiems priskirsite. Kokia reikšmę suteikiate vykstančiams įvykiams, tokį gyvenimą kuriate. Pakeisite suteiktą įvykiams reikšmę, pakeisite siunčamus signalus į kvantinį lauką, pakeisite gyvenimą.
12 svarbiausių žodžių jūsų gyvenime: "Įvykiai jūsų gyvenime neturi jokios reikšmės, išskyrus, tą reikšmę, kurią jiems priskirsite jūs". Jūs pats pasirenkate savo reakciją ir vertinimus į vykstančius įvykius. Kokia reakcija, toks ir jūsų gyvenimas. Kokia reakcija, tokias proto bangas siunčiate į kvantinį lauką. Pakeisite reakcijas, požiųrį, vibracijas, pakeisite likimą.
Išanalizuokite, ką
jūs jaučiate, ką galvojate šią akimirką? Iš to galima suprasti, ar jūsų
minčių vibracijos atitinkamai rezonuoja su jūsų ketinimų "išgyti" ir
"turėti" vibracijoms".
Jeigu jūs
norite išgyti, bet
situacija kurioje dabar esate yra apverktina, sunku bus ilgai išsaugoti
teigiamas mintis.Mes
susifokusavęs į tai, kas atitolina jus nuo siekiamo rezultato.
Visada grįšite prie liūdnų minčių, prie kurių vibracijų,
priekurių esate įpratęs, nes jas generuoja seni neuronų tinklai. Turite stengtis
bet kuria kaina pasiekti labiausiai jus džiuginančias mintis, iš visų,
kurias dabartinėmis sąlygomis galite pasiekti. Ir kartojant jas,
stentis padaryti jas dominuojančiomis.
Pakeisi neuronų tinklus, reiškia pakeiskite mūsų proto skleidžiamas
vibracijas. Naujos vibracijos padės jums kvantiniame lauke artėti prie
"išgijimo" ir jūsų ketinimo "turėti"
išsipildymo.