Osho KŪRYBIŠKUMAS

Tai ir yra tas subtilus dalykas, kurį reikia suprasti: tegu dingsta veikla, o ne veiksmas. Mesti abu tuos dalykus lengva, taip, jūs galite numesti juos abu ir pabėgti į Himalajus, tai paprasta. Taip pat lengva toliau tęsti veiklą ir versti save kiekvieną rytą ar kiekvieną vakarą kelioms minutėms atsipalaiduoti. Tačiau jūs nesuprantate žmogaus proto sudėtingumo, nesuprantate jo mechanizmo. Atsipalaidavimas yra būsena. Jos per pastangas nepasieksite. Ji jus apims pati savaime, ji iškils į paviršių tada, kai paprasčiausiai numesite nuo savęs negatyvumus, kai atsikratysite vidinių trikdžių.

Ką jūs darote, kai vakare einate miegoti? Ar jūs ką nors darote? Jeigu darytumėte, tuomet jus kankintų nemiga, jūs negalėtumėte užmigti. Taigi ką jūs darote? Jūs paprasčiausiai atsigulate ir užmiegate. Čia nėra jokio „darymo". Jeigu „darytumėte", negalėtumėte miegoti. Kad užmigtumėte, reikia, jog pasibaigtų su dienos veiklomis susijusi proto veikla - štai ir viskas! Kai prote nebėra veiklos, jis atsipalaiduoja ir užmiega. Jeigu norėdami užmigti ką nors darysite, iŠ to nieko gero nebus, tada miegas taps neįmanomas. Daryti nereikia visiškai nieko.

„Nieko su savo kūnu nedaryk, tik atsipalaiduok..." - sako Tilopa. Nedarykite nieko! Nereikia jokios jogos pozos, nereikalingi jokie kūno deformavimai ir iškraipymai. „Nieko nedaryk!" Tai reiškia, kad reikalingas tik veiklos nebuvimas. Kaip tai pasiekti? Tai pasiekiama

Vienintelė disciplina čia yra supratimas. Supraskite savo veikla\ ir staiga pačiame jos viduryje, jeigu ją įsisąmoninsite, ji liausis,\ Jeigu įsisąmoninsite, dėl ko veikla užsiima A te, ji sustos. Kaip tik Utą sustojimą turi omenyje Tilopa: „Nieko su savo kūnu nedaryk, tik atsipalaiduok..."

per supratimą. Vienintelė disciplina čia yra supratimas. Supraskite savo veiklą ir staiga pačiame jos viduryje, jeigu ją įsisąmoninsite, ji liausis. Jeigu įsisąmoninsite, dėl ko veikla užsiimate, ji sustos. Kaip tik šitą sustojimą turi omenyje Tilopa: „Nieko su savo kūnu nedaryk, tik atsipalaiduok..."

Kas yra atsipalaidavimas? Tai tokia būsena, kai jūsų energija niekur nejuda -nei į ateitį, nei į praeitį, ji tiesiog čia, su jumis, jūs esate jos apgaubti. Si akimirka yra viskas. Kita akimirka neegzistuoja, laikas yra sustojęs — tada yra atsipalaidavimas. Jeigu yra laikas, atsipalaidavimo nėra. Paprasčiausiai sustoja laikrodis ir laiko nebelieka. Si akimirka yra viskas. Jums daugiau nieko nereikia, jūs tiesiog ja mėgaujatės. Ir paprasčiausi dalykai

tampa gražūs, jais galima mėgautis. Tiesą sakant, nieko paprasto nėra - tada viskas tampa nepaprasta.

Pas mane ateina žmonės ir klausia; „Ar jūs" tikite Dievą?" Atsakau: „Taip, juk viskas šitaip nepaprasta, kaipgi čia bus apsieita be gilaus sąmoningumo?" Mažiausi dalykai... Štai vaikščiojimas po pievą, kol dar nenugaravę rasos lašeliai, kai jaučiatės visiškai šioje akimirkoje - ir tekstūra, ir žolės prisilietimas, rasos vėsuma, brėkštanti saulė... Ko dar jums reikia, kad būtumėte laimingi? Ko dar trūksta? Tiesiog gulite naktyje, savo lovoje, ant vėsios paklodės, jaučiate jos tekstūrą,17 18 jaučiate, kaip paklodė darosi vis šiltesnė, o jus supa tamsa, nakties ramybė... Užmerkę akis jūs tiesiog jaučiate save. Ko dar jums reikia? Juk visko tiek daug, ir tada jus apima gilus dėkingumas. Tai yra atsipalaidavimas.

Atsipalaidavimas reiškia, kad šios akimirkos daugiau negu užtenka, daugiau negu būtų galima prašyti ir tikėtis. Nėra ko prašyti, jau ir taip yra daugiau negu reikia, daugiau negu galite trokšti. Tada energija niekur nejuda, ji virsta ramiu telkiniu. Jūs ištirpstate savo pačių energijoje. Si akimirka yra atsipalaidavimas.

Atsipalaidavimo esmė yra ne kūne ir ne prote, atsipalaidavimo esmė yra visumoje. Štai kodėl budos kartoja: „Nebeturėkite troškimų." Mat jie Žino, kad jeigu esama troškimo, tai atsipalaidavimo būti negali. Jie vis kartoja: „Palaidok mirusiuosius." Nes jeigu pernelyg rūpinatės praeitimi, atsipalaiduoti negalite. Jie vis sako: „Mėgaukitės šia akimirka." O Jėzus pasakė taip: „Pažiūrėkite, kaip lauke auga lelijos. Jos nepluŠa, o yra gražesnės, puošnesnės už karalių Saliamoną. Sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo pasidabinęs tokiais nuostabiais aromatais kaip kiekviena jų. Įsižiūrėkite į lelijas!"

Ką Jėzus tuo nori pasakyti? Jis mums sako: „Atsipalaiduokite! Plušėti dėl to nereikia, tiesą sakant, viskas jau duota. Jei Jis rūpinasi dangaus paukščiais, gyvūnais, žvėrimis, medžiais ir augalais, tai ko jūs nerimaujate? Argi jis nepasirūpins jumis?" Tai yra atsipalaidavimas. Kodėl jūs taip nerimaujate dėl ateities? Įsižiūrėkite į lelijas, stebėkite jas ir tapkite kaip lelijos - ir tada atsipalaiduokite. Atsipalaidavimas nėra poza. Atsipalaidavimas - tai totali jūsų energijos transformacija.

Energija būna dviejų matmenų. Vienas matmuo - motyvuota ener-gija, kur nors einanti, judanti į kokį nors tikslą. Tada ši akimirka tik priemonė, o tikslas, kurį reikia pasiekti, yra kitur. Tai vienas jūsų energijos matmuo, veiklos matmuo, čia energija orientuota į tikslą. Tada viskas yra priemonės. Jūs sakote, kad pasieksite tikslą ir tada atsipalaiduosite. Tačiau šio tipo energija tikslo niekada taip ir nepasiekia, ši energija kiekvieną naują akimirką paverčia priemone siekti kitko, ko nors ateityje. Tikslas visada šmėkščioja ties horizontu. Jūs vis bėgate jo link, tačiau atstumas iki jo netrumpėja.

Tačiau yra ir kitas energijos matmuo. Tas matmuo - tai nemotyvuota šventė. Tikslas yra Čia, šioje akimirkoje, o ne kažin kur kitur. Tikslas esate jūs patys. Nėra jokio kito pasitenkinimo, išskyrus buvimą šioje akimirkoje. Įsižiūrėkite į lelijas. Kai tikslas esate jūs patys ir kai tikslas nėra nukeltas į ateitį, kai nėra tikslo, kurį reikėtų pasiekti, jūs jį tiesiog švenčiate, jūs jį jau esate pasiekę, jis čia - tai yra atsipalaidavimas, nemotyvuota energija.

Taigi, bent jau mano požiūriu, žmonės būna dvejopi: tikslo siekėjai ir šventėjai. Tas, kuris siekia tikslo, yra pamišėlis. Šio tipo žmogus vis labiau kraustosi iš proto, jis pats susikuria savo pamišimą. Jo pamišimas įgyja pagreitį, traukia jį vis giliau ir galų gale žmogus visai paklysta. O štai kitas žmogaus tipas - tai ne tikslų siekėjas, tai žmogus, kuris apskritai nieko neieško, jis tiesiog švenčia.

Būkite šventėjai, švęskite! Juk visko yra liek daug: jau pražydo gėlės, gieda paukščiai, danguje Šviečia saulė - švęskite visa tai! Jūs kvėpuojate, esate gyvi, turite sąmonę - švęskite tai! Ir tada staiga atsipalaiduojate, tada nebėra įtampos, tada nebelieka kančios. Visa toji energija, kuri buvo virtusi kančia, transformuojasi į dėkingumą. Taip, jūsų Širdis plakdama skleidžia karštą dėkingumą - tai yra malda. Tai ir yra maldos esmė - su karštu dėkingumu plakanti Širdis.

Nieko su savo kūnu nedaryk, tik atsipalaiduok... Kad atsipalaiduotumėte, nereikia nieko daryti. Tiesiog supraskite energijos judėjimą, nemotyvuotą energijos tėkmę. Ji teka, tačiau ne link tikslo, ji tiesiog teka, ir tai yra šventė. Ji juda todėl, kad jai savęs pačios yra per daug.

Elkitės nemotyvuotai* leiskite savo energijai tekėti. Dalykitės, o ne

prekiaukite, nesudarinėkite sandorių. Duokite todėl, kad turite, o ne tam, kad paskui gautumėte, nes tada nuskursite. Visi taip

prekiaujantieji keliauja į pragarą.

Štai vaikas šoka, strikinėja, laksto šen bei ten, o jūs jo paklauskite: „Kur tu bėgi?" Jis neturi jokio tiksJo. Vaikas, išgirdęs tokį klausimą, pamanys, kad jūs esate kvaili. Vaikai visados mano, kad suaugusieji yra kvailiai. Koks nesąmoningas klausimas: „Kur tu bėgi?" Argi jam reikia kur nors bėgti? Vaikas į jūsų klausimą paprasčiausiai negali atsakyti, nes jūsų klausimas visai neadekvatus. Vaikas bėgioja be tikslo. Jis tiesiog gūžtelės pečiais ir atsakys: „Niekur..." Tada į tikslą orientuotas protas paklaus: „Tada kurių galų tu išvis judi?" Į tikslą orientuotam protui veikla būna prasminga tik tada, kai ji kur nors veda.Aš sakau jums, kad nėra kur eiti. Viskas jau čia. Šioje akimirkoje yra visos egzistencijos kulminacija, visa egzistencija susiliejusi į šią kimirką. Visa, kas yra, yra šioje akimirkoje, yra čia ir dabar. Vaikas paprasčiausiai mėgaujasi šia energija. Jis tiek daug turi! Jis bėgioja ne todėl, kad turėtų kur nors nubėgti, o dėl to, kad per daug turi, tad tiesiog nebėgioti negali.Elkitės nemotyvuotai, leiskite savo energijai tekėti. Dalykitės, o ne prekiaukite, nesudarinėkite sandorių. Duokite todėl, kad turite, o ne tam, kad paskui gautumėte, nes tada nuskursite. Visi taip prekiaujantieji keliauja į pragarą. Jeigu ieškote geriausių prekiautojų ir tokių sandorių meistrų, tuomet jums reikia į pragarą, nes jų rasite ten. Dangus yra ne prekiautojams - dangus skirtas švenčiantiems.

Krikščionių teologijoje ištisus amžius be paliovos keliamas klausimas: „Ką danguje veikia angelai?" Tačiau šis klausimas aktualus tik į tikslą orientuotiems žmonėms. „Ką danguje veikia angelai?" Nieko, regis, ten daryti nereikia, nėra ten ką veikti. Vienas žmogus Meisterio Eckharto paklausė: „Ką danguje veikia angelai?" Jis atsakė: „Kas tu per kvailys? Dangus skirtas švęsti. Angelai neveikia nieko. Jie tiesiog švenčia. Jie Švenčia dangaus šlovę, jo didingumą, jo poetiškumą, jo žydėjimą. Jie dainuoja, jie šoka, jie švenčia." Bet nemanau, kad tą žmogų Meisterio Ekharto atsakymas patenkino, nes mums veikla yra prasminga tiktai tuomet, kai ji kur nors veda, kai turi tikslą.

Prisiminkite Štai ką: veikla yra orientuota į tikslą, o veiksmas - ne. Veiksmas - tai per kraštus besiliejanti energija. Veiksmas yra Šioje akimirkoje, tai reakcija, ji neparuošta, nesurepetuota. Tiesiog su jumis akis į akį susitinka visa egzistencija, ir tada kyla reakcija. Štai gieda paukščiai ir jūs imate dainuoti - tai ne veikla. Tai nutinka staiga. Staiga susivokiate, kad tai vyksta, kad pradėjote niūniuoti - tai yra veiksmas.

Jeigu vis labiau ir labiau nersite į veiksmą ir vis mažiau užsiimsite veikla, jūsų gyvenimas keisis ir taps giliu atsipalaidavimu. Jūs veikiate, tačiau liekate atsipalaidavę. Žmogus Buda niekada nepavargsta. Kodėl? Nes jis nėra veiklos žmogus, jis nėra darytojas. Jei jis ką turi -duoda, tai tiesiog liejasi per jo kraštus.