Stebuklas.mobi

Stebuklas yra sugebėjimas minties galią kurti tikrovę

 

Svetainė pritaikyta mobilių įrenginių formatui                                                                                                                      | Pagrindinis puslapis | Turinys |  Apie verslą |

 


Naujas protas naujam gyvenimui

Subalansuotų sielos rodiklių sistema

 

 

 

Visais laikais žmonės stengėsi išsiaiškinti kaip sukurti laimingą gyvenimą. Šia tema parašyta daug knygų. Aš tik noriu savo gyvenimo istorija, tuo paaiškindamas kai kurias detales. Negaišinsiu laiko  KVANTINĖS MECHANIKOS DĖSNIŲ aprašymams . Tik paaiškinsiu kaip jų dėka kurti savo naują gyvenimą. Kas norės, pats perpras KVANTINĘ PSICHOLOGIJĄ. Būkite visiškai tikri, jog protas gali daryti tikrą ir apčiuopiamą įtaką jūsų gyvenimui, priversdamas mažiausias daleles - kvantus įgauti jūsų trokštamo įvykio pavidalą. Jei sąmoningai mintyse repetuosime naują gyvenimą, išsiugdys naujos smegenų grandinės, neuronų tinklai. Neuronų tinklų susikirtimo taškai smegenyse formuoja mūsų realybę. Sukūrę nauju neuronų tinklus, pakeisime tinklų susikirtimo taškus. Susikirtimo taškų piešinys yra jūsų realybė. Sukurus naują tinklų piešinį, sukursite naują realybę. Tokia yra kvantinė fizika , kurią mes praktiškai nesąmoninga naudojame kiekvieną dieną. Jei būtų kitaip,  jūsų realybė jums neegzistuotų pasaulio piešinyje.Neabejokite savo minčių pajėgumu kurti savo tikrovės įvykius.

 

PIRMASIS KVANTINĖS MECHANIKOS DĖSNIS patvirtina minties galią kurti tikrovę. Mūsų subjektyvusis protas, tiesiogiai įtakoja mus supančią objektyviąją realybę. Kaip tai vyksta? Viskas pasaulyje sudaryta iš mažiausių dalelių - kvantų. Kvantai turi tokią sąvybę. Kol jų neveikia proto energija, jie yra bangos pavidalu.

Į ką nukreipiame dėmesį, tenai nukreipiame  energiją. Šia energija mes paveikiame viską sudarančias daleleles - kvantus. Tokiu būdu savo proto energija sužadiname tam tikrą įvykį, vien priversdami kvantus iš energijos bangos virsti dalelėmis, iš tų dalelių mes formuojame realybę . Sąmonė tiesiogiai valdo kvantus, nes šių elementų pagrindas ir yra ta pati sąmonės energija.

 

Tiriamųjų grupė, fiziškai grojusi gamas ir akordus, s, nes vadovavosi šia formule.

dalyviai taip pat jos laikėsi, tik į mokymąsi neį­traukė kūno. Jie gan lengvai įsivaizdavo save grojančius pianinu.

Atminkime, kad po tokių mentalinių repeticijų jų smegenyse atsirado tokių pat neurologinių pokyčių, kaip ir dalyvių, iš tikrųjų groju­sių pianinu, smegenyse. Nauji neuronų tinklai, ar ryšiai, rodo, kad jie išties grojo gamas ir akordus, net jeigu nepatyrė to fiziškai. Galėtume tarti, kad jų smegenys „gyveno ateityje", pirma fizinio įvykio.

Dėl padidėjusios žmogaus sniegenų priekakčio žievės ir unikalaus mūsų gebėjimo susitelkti į mintį labiau nei į bet ką kita, priekinės sme­genys gali savaime „nutildyti" išorinę aplinką, kad apdorojama būtų vien tik ši kryptinga mintis. Tokiu atveju mus taip užvaldo vaizduotė, kad atitinkamos nervinių ląstelių jungtys susidaro mums net neišgyve­nus realaus įvykio. Jeigu galime keisti savo vidinę būseną nepaisydami aplinkos, o tada ryžtingai priimti idealą ir išlikti į jį susitelkę pakanka­mą laiko tarpą, smegenys aplenks aplinką.

Taigi mentalinė repeticija yra svarbus įrankis, padedantis atsikra­tyti įpročio būti savimi. Jei be paliovos mąstysime apie ką nors, už­miršdami visa kita, ateis laikas, kai ši mintis taps patyrimu. Tuomet susidarys tą patyrimą atspindinčios nervinių ląstelių jungtys. Vadinasi, mintys bus pakeitusios smegenų struktūrą. Dabar pamąstykite apie štai ką: mentalinės repeticijos procesą galima pasitelkti siekiant bet kokio tikslo.

Sužadindami smegenyse pokyčius, prieš įvykstant trokštamam ateities įvykiui, sukursite reikiamas neuronų grandines, leisiančias jums elgtis sutinkamai su savo ketinimu, šiam dar neįsikūnijus gyvenimo tikrovėje. Mintyse repetuodami geresnes mintis ir veiksmus, taip per­tvarkysite nervų sistemos techninę įrangą, kad ši parengs jus naujam įvykiui.

Tiesą pasakius, tai dar ne viskas. (Kaip tikriausiai supratote, šioje knygoje smegenų technine įranga vadinu fizines smegenų struktūras,jų anatomiją iki pat neuronų.) Vis tobulindami šią techninę įrangą, galiausiai sudarysite sąlygas rastis naujai programinei įrangai. O tada ši programa galės veikti savaime.

Atėjus laikui pademonstruoti viziją, besiskiriančią nuo esamų aplinkos sąlygų, veikiausiai jau būsite pasirengę mąstyti ir veikti užti­krintai, be jokių svyravimų. Kuo aiškesnį savo elgsenos ateities įvykio metu vaizdinį susikursite ir kuo labiau jį įtvirtinsite, tuo lengviau jums bus išties patirti naują būties būvį.

Ar tikite ateitimi, kurios kol kas nematote ir nepatiriate kitais ju­timais? Ar mąstėte apie šią ateitį tiek, kad smegenys pasikeistų ir pra­lenktų fizinį įvykį? Jei taip, jūsų smegenys - nebe praeities saugykla, jos tapo ateities žemėlapiu.

Žinant, kad mąstydami kitokias mintis galime pakeisti smegenų struktūrą, kyla kitas klausimas. Ar įmanoma pakeisti kūną taip, kad jis pirma laiko patirtų siekiamas aplinkybes? Negi protas pajėgus padaryti ir tai? Likite su manimi.

Pamąstykite apie tai. Kokios progos laukia jūsų toje anapusinėje plotmėje? Koks esate šią akimirką? Koks apskritai esate? Ar ši jūsų bū­sena pritrauks tai, ko norite?

Ar galime pakeisti savo būties būvį? Ar tikrai pakeitus protą atsidu­riama naujoje tikrovėje? Į suos klausimus ir atsakys likusi knygos dalis.

Viliuosi, kad dabar subjektyviojo proto įtaka objektyviajam pa­sauliui jums atrodo bent iš dalies įtikima. Galbūt net esate pasirengę pripažinti, kad stebėtojas gali paveikti subatominį pasaulį ir sužadinti tam tikrą įvykį vien priversdamas elektroną iš energijos bangos virsti dalele. Taip pat tikriausiai tikite mūsų aptartais kvantinės mechanikos eksperimentais, įrodančiais, kad sąmonė tiesiogiai valdo mažyčių ato­mų pasaulį, nes šių elementų pagrindas ir yra sąmonė bei energija. Tai jau kvantinė fizika praktiškai, tiesa?

Tačiau gali būti, kad iki šiol nesate visiškai tikri, jog protas gali da­ryti tikrą ir apčiuopiamą įtaką jūsų gyvenimui. Turbūt klausiate savęs: Kaip mano protas pajėgtų paveikti didesnio masto įvykius, pakeistų gyve­nimo aplinkybes? Kaip galiu priversti elektronus įgauti tam tikro įvykio, trokštamos patirties pavidalą? Taigi nenustebčiau, jei jūs abejotumėte savo pajėgumu kurti žmogiškosios tikrovės įvykius.

Šios knygos tikslas - pateikti jums mokslo faktus, patvirtinančius minties galią kurti tikrovę. O skeptikams siūlyčiau suprasti, kad galbūt skepticizmas trukdo įžvelgti tam tikras tiesas (kaip ir bet kokia kita nuostata jis tiesiogiai veikia žmogaus gyvenimą).

Permąstydami įprastas mintis irjausmusy                                   .

vis kursite įprastą tikrovę

Jei pripažinsite tokios paradigmos galimybę, remdamiesi vien lo­gika turėsite sutikti ir su tuo, kad norint susikurti naują asmeninį pa­saulį, būtina pakeisti nusistovėjusią mąstyseną ir jausmus. Mąstydami ir jausdami taip, kaip mąstėte vakar bei užvakar, sukursite tokias pa­čias gyvenimo aplinkybes, kurios sukels tokias pat emocijas, o šios vers mintyti atitinkamas mintis.

Leisiu sau surizikuoti ir palyginsiu šią situaciją su žiurkėnu rate. Be paliovos mąstydami (sąmoningai ar nesąmoningai) apie savo rūpesčius, tik dar daugiau jų pritrauksite \ savo gyvenimą. O galbūt rūpesčių jūsų gyvenime tiek daug, nes be paliovos apie juos mąstote? Galbūt bėdos atrodo jums tokios tikros, nes nuolat esate paniręs į jas sukūrusius jaus­mus. Atkakliai derindami savo mintis ir jausmus su esamomis gyveni­mo aplinkybėmis, įtvirtinsite tą pačią tikrovę.

Todėl keliuose kituose skyriuose norėčiau nuodugniai panagrinėti tai, ką būtina suprasti siekiant pokyčių.

Perženkite savo aplinką* kūną ir laiką

Dauguma žmonių gyvenime yra susitelkę į tris dalykus: aplinką, savo kūną ir laiką. Jie ne tik sutelkę į juos dėmesį, bet ir mąsto sutin­kamai su jais. Tačiau įpročio būti savimi atsikratysite tada, kai jūsų mąstymas peraugs gyvenimo aplinkybes, kūno įsimintus jausmus ir pradėsite gyventi naujoje laiko tiesėje.

Norėdami pasikeisti, mintyse turite susikurti idealą, tai yra mo­delį, kuris skiriasi nuo šiandieninio „jūsų". Visos didžiosios istorinės asmenybės žinojo, kaip tai padaryti; suprasdami ir taikydami žemiau aprašytas sampratas bei technikas, jūs taip pat galite tapti didingi.

Šiame skyriuje aiškinsimės, kaip įveikti savo aplinką, ir padėsime pamatus kitiems dviem skyriams apie kūną bei laiką.

 

Vidinę aplinką sudaro prisiminimai              31 psl Džo                            .i

 

 

Kvantinė kūryba: padėka prieš gaunant

Ką tik kalbėjau apie minčių ir jausmų suderinimą, siekiant sukur­ti norimą rezultatą... sykiu atsisakant mėginimų suvaldyti aplinkybes, kuriomis tas rezultatas pasirodytų. Taip, tam tikra prasme turime at­likti tikėjimo šuolį — jis būtinas, jei nuobodų, nuspėjamą gyvenimą norime išmainyti į naujas džiugias patirtis ir kvantines staigmenas.

Tačiau tai ne vienintelis kvantinis šuolis, kurį turėsime atlikti, kad pritrauktume norimus dalykus.

Kokiomis aplinkybėmis paprastai jaučiatės dėkingi? Spėju, dauge­lis jūsų atsakytų taip: Esu dėkingas už šeimą, jaukius namus, draugus ir darbą. Visus šiuos dalykus sieja tai, kad jiejau yra jūsų gyvenime.

Paprastai jaučiamės dėkingi už dalykus, kurie jau įvyko ar dabar vyksta mūsų gyvenime. Tiek jums, tiek man nuo mažų dienų buvo skiepijama, kad džiaugsmui reikalinga priežastis, dėkingumui - mo­tyvas, o meilei - pagrindas. Tai ir yra mano minėta vidinių sąlygų pri­klausomybė nuo išorinės tikrovės, niutoniškasis modelis.

Naujasis tikrovės modelis kviečia mus, kvantinius kūrėjus, keisti savo vidų, mintis ir jausmus, prieš patiriant fizinius vidaus ir išorės vie­nio įrodymus jutimais.

Ar galėtumėte dėkoti ir džiaugtis trokštamu įvykiu iki jam nutin­kant? Ar galėtumėte taip aiškiai įsivaizduoti tą tikrovę, kad jau dabar atsidurtumėte ateities gyvenime?

Dabar pamąstykime apie tai turėdami omenyje kvantinį modelį. Ar galėtumėte dėkoti už tai, kas jau egzistuoja kvantiniame lauke, nors dar neįsikūnijo jūsų tikrovėje? Išties taip elgdamasis apgręžtumėte prie-žasties ir pasekmės dėsnį ir, užuot laukęs, kol išorinės aplinkybės pakeis jūsų vidų (tarkime, suteiks laimės ar dėkingumo pojūtį), pats taptumė­te priežastimi (pakeitę vidų, neišvengiamai sulauksite pasekmių išorėje). Jausdami dėkingumą siunčiate signalą, kad įvykis jau įvyko. Dė­kingumas toli gražu nėra vien mentalinis procesas. Turite jaustis taip, tarsi norimas dalykas jau šią akimirką būtų jūsų tikrovėje. Tam jums reikės įtikinti tik jausmų kalbą suprantantį kūną, kad jis gautų emocinį ateities patyrimo, kurį išgyvenate dabar, dalmenį.

Visatos protas ir kvantinis laukas

Tikiuosi, dabar jau sutinkate su pamatinėmis kvantinio modelio sampratomis - kad fizinė tikrovė pirmiausia yra energija, egzistuojan­ti neaprėpiamo, visą laiką ir erdvę sujungiančio tinklo pavidalu. Kad šiame tinkle, kvantiniame lauke, yra visos galimybės, kurias patys re­dukuojame į tikrovę savo mintimis (sąmone), stebėjimu, jausmais ir

būties būviu.

Tačiau negi tikrovė - tik bešališkos viena kitą veikiančios elektro­magnetinės jėgos? Negi gyvastį mums teikianti dvasia tėra biologijos ir genetinių atsitiktinumų produktas* Man ne kartą teko kalbėtis su žmonėmis, kurie vadovavosi tokiu požiūriu. Paprastai dialogas klosty-

davosi štai taip:

Kur yra proto, palaikančio širdies plakimą, šaltinis?

Tai atlieka autonominė nervų sistema.

Kur Ši sistema lokalizuota?

Smegenyse. Ji vadinama limbine smegenų sistema.

Ar smegenyse yra kokie nors konkretūs audiniai, palaikantys širdies

plakimą? Taip.

// ko sudaryti šie audiniai? Iš ląstelių. Iš ko sudarytos šios ląstelės?

Iš molekuliųn ko sudarytos šios molekulės?

Iš atomų   i

Iš ko sudaryti šie atomai; -,'   "į,':.

Iš subatominių dalelių,

O iš ko daugiausia sudarytos subatominės dalelės•• •

Iš energijos.

Mums priėjus prie išvados, kad fiziologinė mūsų transporto prie­monė yra sudaryta iš tos pačios substancijos kaip ir visa visata, tokie žmonės kaktomuša atsitrenkia į sampratą, jog kūnui gyvybę teikianti energija yra 99,99999 procentai „nieko", sudarančio fizinę visatą. Tada jie arba gūžteli pečiais ir nueina savo keliais, arba gauna pripažinti visą fizinę visatą vienijantį principą.

Argi ne ironiška, kad visą savo dėmesį esame sutelkę būtent į Ę 0,00001 procentą tikrovės, kuri yra fizinė? Tikriausiai daug ko nepastebime?

Jei šis „niekas" yra sudarytas iš informaciją pernešančių energijos bangų ir organizuoja mūsų fizines struktūras bei jų funkcionavimą, be jokių abejonių, į kvantinį lauką reikia žvelgti kaip į nematomo proto lauką. Kadangi energija — tai visos mūsų fizinės tikrovės pamatas, ma­terija irgi yra ne kas kita, o save pertvarkęs šis ką tik mano apibūdintas protas.

Kvantinis laukas yra neregima potenciali energija, sugebanti persi­tvarkyti ir virsti subatominėmis dalelėmis, vėliau — atomais, molekulė­mis ir taip toliau. Žodžiu, būdama niekas ji gali virsti bet kuo. Fiziolo­giniu požiūriu, ši energija organizuoja molekules į ląsteles, ląsteles - į audinius, audinius - į organus, šiuos - į organų sistemas, o galiausiai viską į vientisą kūno sistemą. Kitaip tariant, ši potenciali energija pa­mažu žemina savo virpesių dažnį, kol virsta kietaisiais kūnais.

Būtent šis visatos protas suteikia gyvastį laukui ir viskam, kas jame yra, žinoma, įskaitant jus ir mane. Ši galia yra tas pats visatos protas, atgaivinantis ar įkvepiantis gyvybę visiems materialios visatos aspek-tams. Jis palaiko mūsų širdžių plakimą, padeda skrandžiui virškinti maistą ir prižiūri nesuskaičiuojamą daugybę cheminių reakcijų, kiek­vieną akimirką vykstančių mūsų ląstelėse. Maža to, tas pats protas ragi­na medžius auginti vaisius ir priverčia susidaryti bei išsiskaidyti tolimas galaktikas.

Egzistuodamas visuose erdvės ir laiko taškuose, tvarkydamas viską tiek mūsų viduje, tiek išorėje, šis protas yra ir asmeninis, ir visatinis.

Esame visatos proto pasireiškimai, tad galime jį mėgdžioti

Visatos protas pasižymi suvokimo geba, kuri mus daro individais. Nors ši galia yra visatinė ir nešališka, ji išties sąmoninga — suvokia save ir savo gebėjimą veikti materialioje visatoje.

Taip pat šis protas yra absoliučiai dėmesingas ir atidus, tai yra pa­stebi ir rūpinasi visais savo lygmenimis, įskaitant jus bei mane. Jis viską stebi ir viskuo pasirūpina. Jis suvokia mūsų mintis ir svajas, mūsų elg­seną ir troškimus. Būtent „stebėdamas" jis suteikia viskam stabilų, tai yra fizinį, pavidalą.

Ir nėra jokios galimybės, kad ši visa sukūrusi ir visa palaikanti ga­lia, šitaip mumis besirūpinanti ir pildanti kiekvieną troškimą, būtų kas nors kita, o ne tyra meilė.

Jau užsiminiau apie du sąmonės aspektus: objektyvųjį ir subjekty­vųjį. Pirmasis — tai visaapimančio lauko protas, antrasis — laisvą valią ir savimonę turintis individas. Atkartodami pirmojo aspekto savybes, tampame kūrėjais. Vidumi ir elgsena atliepdami šį mylintį protą, su juo supanašėjame. Kad ir kokį pranešimą į kvantinį lauką išsiųstų su­bjektyvusis protas, visatos protas parinks ir fizinėje plotmėje įkūnys atitinkamą įvykį. Kai mūsų valia susiderina su visatos valia, kai mūsų protas susiderina su jos protu, o mūsų meilė su jos meile, — ši visatos są­monė ima reikštis per mus. Mes tampame šia didinga galia, kuri padeda peržengti praeitį, gydo dabartį ir atveria duris ateičiai.

Gauname tai, ką patys pasiunčiame

Visatos protas mūsų gyvenimus tvarko ir organizuoja štai tokiu principu. Tarkime, žmogus patyrė skaudų išgyvenimą. Jeigu neišsiskiria su juo ir toliau nešiojasi šią kančią savo prote bei kūne, reiškia ją min­timis ir jausmais, rokiu būdu siunčia į lauką tam tikrą energinį parašą. Visatos protas atsiliepia pasiųsdamas į jo gyvenimą dar vieną įvykį, kuris sužadins žmogui tą energinį parašą atitinkančius jausmus ir mintis.

Tokiu atveju jo mintys siunčia signalą (aš kenčiu), o tą patį sakan­čios emocijos pritraukia į gyvenimą emocijų dažnį atitinkantį įvykį — štai dar viena puiki priežastis kentėti. Tiesą sakant, mes be paliovos siunčiame vienokius ar kitokius signalus, o visatos protas nuolatos at­sako tam tikromis išorinėmis aplinkybėmis. Štai kokie galingi esame.

Vienas svarbiausių šioje knygoje keliamų klausimų: kodėl mums nesiuntus signalo, kuris sužadintų pozityvias pasekmes? Kaip mums pa­keisti savo vidų, kad siunčiamas signalas atitiktų tai, ko išties norime? Pasikeisime tik tada, kai iki kaulų sniegenų patikėsime, kad pasirenkant siunčiamą signalą, galima sukurti bet kokias trokštamas pasekmes.

Objektyvioji sąmonė nebaudžia mūsų už nuodėmes (tai yra min­tis, jausmus ir veiksmus). Šios mintys, jausmai ir poelgiai patys mus nubaudžia. Jeigu siunčiame į lauką signalą, paremtą nepageidaujamų praeities patirčių sukeltomis mintimis ir jausmais, nieko keista, kad lauko atsakas irgi neigiamas.

Kiek kartų tarėte tokius ar panašius žodžius: „Negaliu tuo pa­tikėti... kodėl tai visada man atsitinka?" Remdamiesi nauju tikrovės supratimu, gausite pripažinti, kad toks klausimas atspindi jūsų pasą­monėje įsitvirtinusį niutoniškąjį modelį, pagal kurį esate priežasties ir pasekmės dėsnio auka. Ar nematote, kad patys kuo puikiausiai galite sužadinti norimas pasekmes? Ar jums neatrodo, kad, užuot reagavus ką tik paminėtu būdu, daug prasmingiau užduoti sau tokį klausimą: Kaip turiu mąstyti, jausti ir elgtis, kad mano kuriamos pasekmės ar rezultatai atitiktų tai, ko noriu?

Jei taip, jums reikia sąmoningai susikurti tokią sąmonės būseną, kuri leistų susijungti su visatos protu, užmegzti tiesioginį ryšį su gali­mybių lauku ir pasiųsti aiškų signalą, kad norime keistis ir matyti savo gyvenime iš to lauko grįžtančius norimus rezultatus.

Prašykite grįžtamojo kvantinio ryšio

Pradėję kryptingai kurti, paprašykite kvantinės sąmonės duoti jums ženklą, kad užmezgėte su ja ryšį. Nesidrovėkite. Taip tik išreikŠite savo norą žinoti, kad kvantinė sąmonė yra reali ir suvokia jūsų pa­stangas. Jos patvirtinimas, kad ir kokia forma pasirodytų, įkvėptų jus džiaugsmingai kūrybai.

Savo ruožtu kvantinės tikrovės principai reikalauja mūsų nusiže­minti, atidėti į šalį savo žinias ir atsiduoti nežinomybei; tada stebėti savo gyvenimo pokyčius, tai yra grįžtamąjį ryšį. Ir tai yra geriausias mo­kymosi būdas. Sulaukę teigiamų ženklų (pastebėję palankiai pakitusias išorines gyvenimo aplinkybes), žinosime, kad mūsų vidinės pastangos buvo tinkamos. Be abejo, atminsime, ką darėme, idant vėl galėtume pakartoti.

Taigi gyvenime sulaukę grįžtamojo ryšio, lyg mokslininkai galite imtis tiriamojo darbo. Kodėl nepamėginus stebėti ir analizuoti atsiran­dančių pokyčių, patikrinti, ar visata palaiko jūsų pastangas ir galiausiai įrodyti sau savo galią?

Tai kaipgi susisieti su kvantine sąmone?

Kvantinė fizika yra „beprotystė"

Klasikinė Niutono fizika skelbė, kad objektų sąveika visada yra li­nijinė, nuspėjama ir atkartojama. Jeigu A + B = C, tada C + D + E = F ir panašiai. Tačiau sveiku protu nesupaisomame kvantiniame tikrovės modelyje visa yra susiję su aukštesnių matmenų informacijos lauku, kuriame erdvė ir laikas visiškai susipynę. Kurgi ne!

Mums taip sunku suprasti kvantinę fiziką dar ir dėl to, kad nuo pat vaikystės buvome pratinami mąstyti sveiku protu, remtis jutimo organais. Ir išties, jei imsime matuoti ir analizuoti tikrovę remdamie­si šiais pagalbininkais, niekada neišsprūsime iš Niutono paradigmos gniaužtų.

Norint suprasti kvantinį modelį, teks atsisakyti sveiko proto ir liautis vadovautis jutimais (kvantinė fizika yra beprotyste}. Kuriant atei­ties tikrovę pagal kvantinio modelio dėsnius, jausmais apčiuopiami ir sveiku protu įvertinami patvirtinimai ateis paskiausia. Kodėl?

Kvantinis laukas yra daugiamatė tikrovė, egzistuojanti anapus mūsų jutiminio patyrimo ir logikos dėsnių, plotmėje, kur nėra nei kūno, nei kitų objektų, nei laiko. Tam, kad susiliestumėte su šia plotme ir pradėtumėte konstruktyviai su ja sąveikauti, kuriam laikui prireiks užmiršti savo kūną. Taip pat teks laikinai atitraukti dėmesį nuo išori­nės aplinkos — visko, su kuo tapatinatės gyvenime. Sutuoktinis, vaikai, nuosavybė, patys įvairiausi rūpesčiai ir bėdos yra jūsų tapatybės dalys; per jas tapatinatės su išoriniu pasauliu. Galiausiai jums teks pamesti linijinio laiko giją. Kitaip tariant, sąmoningai stebėdami potencialią ateities patirtį, turėsite įsišaknyti dabartyje, idant protas liautųsi svyra­vęs tarp praeities atminimų ir nuspėjamos ateities lūkesčių.

Argi ne ironiška, kad norėdami paveikti savo tikrovę, išsigydyti kūną ar pakeisti ateitį, turite visiškai atsiriboti nuo išorinio pasaulio, užmiršti kūną ir prarasti laiko nuovoką? Jūs iš tikrųjų turite tapti gry­nąja sąmone.

Taip pasielgę galėsite valdyti savo aplinką, kūną ir laiką. (Švelniai vadinu šiuos dėmenis didžicįja trijulėj Kadangi subatominis pasaulis sudarytas vien iš sąmonės, patekti į jį galima tik pro grynosios sąmonės duris. Į jį neįžengsite su savo išorine tapatybe, statusu, pasiekimais ir laimėjimais — kvantinio pasaulio durys tam per mažos; į jį patenkama tik tapus „niekuo".

Neišsigąskite, mūsų smegenims tai įgimtas gebėjimas (plačiau apie tai dar kalbėsime). Kai suprasite, kad esate visiškai pajėgus tapti gryną-ja sąmone, palikti užnugaryje pasaulį ir žengti į naują laiko bei erdvės nesaistomą tikrovę, savaime rasis didžiulis noras tai išbandyti.

Anapus laiko ir erdvės

Pirmiausia aptarkime, kas tai yra laikas ir erdvė. Šias sąvokas žmo­gus sukūrė aiškindamas fizinės tikrovės sandarą ir siekdamas nustatyti bet kokio objekto padėtį erdvėje bei laike. Kiekvieną daiktą mes api­būdiname pagal tai, kur ir kiek laiko jis yra. Šios dvi sampratos kone apsėdusios žmogaus protą: kur aš esu? Kiek laiko čia esu? Kiek laiko čia dar būsiu? Kur judėsiu paskui? Nors laiko kaip tokio pajusti nesugeba­me, suvokiame jo tekėjimą panašiai kaip vietą erdvėje: „jaučiame" pra­bėgusias sekundes, minutes ir valandas taip, kaip savo kūną, atsišliejusį į kėdę, ir ant žemės padėtas pėdas.

Begalinės galimybės materializuoti tikrovę yra anapus laiko ir er­dvės, nes tos galimybės kol kas neegzistuoja. Neegzistuodamos jos, sa­vaime aišku, neužima jokios padėties erdvėje ar laiko tiesėje. Visa, ko nėra materialia prasme, tai yra kieno tikimybių bangos nesusiaurėjo iki konkrečios tikrovės, egzistuoja anapus laiko ir erdvės.

Kadangi kvantinis laukas yra ne kas kita, o nematerializuotos ga­limybės, jis yra už laiko ir erdvės. Šias dvi charakteristikas bet kuri iš nesuskaičiuojamų galimybių įgauna tada, kai pradedate ją stebėti ir taip suteikiate jai materialią būtį.

/ lauką įžengiama su juo supanašėjant

Puiku, mes turime galią materializuoti bet kokią norimą tikrovę, išsirinkdami ją iš kvantinio lauko. Tačiau kaip prie šio lauko prieiti? Tiesa, visada esame su juo susiję, tačiau kaip tinkamai į jį kreiptis, kad gautume pageidaujamą atsaką? Jei jau nuolatos spinduliuojame energi­ją ir taip siunčiame į kvantinį lauką informaciją, kaip veiksmingiau su juo bendrauti?

 

 

 

 

 

 

Kasdienybėje įprastai mes naudojamės sąmonę, kurioje yra 10 % mūsų galimybių. Pasąmonėje yra 90 % proto galimybių, bet mes nesugebame jomis pasinauditi. Bet kaip ją įvaldyti?  Kvantinė psichologija gali padėti pasinaudoti šiomis pasąmonės galimybėmis ir pakeisti savo gyvenimą. Pasąmonė yra  durys į pąsamonės saugykla, kur saugomi mūsų  bet kokių norų projektai. Tie "piešiniai", kurių vibracijas mes stipriname kasdienių pratimų pagalba.

Šioje knygoje aprašysime kaip įvaldyti metodus, kad galėtume panaudoti tuos 95 % mūsų pasąmonės galios. Kokiu būdu panaudojant mumyse  esama  pasąmonės potencialą,  padaryti savo gyvenimą laimingesniu, sveikesniu ir turtingsniu.

 


  Forumas   - vieta, kur galite pasidalinti savo pasiekimais su bendraminčiais, užduoti jums rūpimus klausimus.


 

 Kontaktinė informacija   Algirdas Svaravičius   tel. 8 686 88305;  el. paštas algirdas.svaravicius@yahoo.com;